Epistolary Formulae in 20th Century Lithuanian Letters

Įvairiais laikotarpiais parašyti epistolinio žanro tekstai suteikia nemažai informacijos apie to meto politinį, kultūrinį, socialinį gyvenimą. Jau nuo Antikos laikų laiškuose yra vartojamos tam tikros struktūros ir kalbinės raiškos formulės, kurių pasirinkimą dažniausiai lemia laiško pobūdis, tikslas ir adresanto bei adresato ryšys. Iš šių formulių sužinome, kokios kalbinio etiketo normos vyrauja visuomenėje, kaip kinta sakytinės ir rašytinės kalbos santykis, laiškų rašymo tradicijos, kurias formuoja tokie ekstralingvistiniai veiksniai, kaip: adresanto ir adresato santykis, lytis, padėtis, išsilavinimas ir kt. Šio darbo objektas – XX a. lietuviškų laiškų formulaika. Darbe keliamas tikslas – išanalizuoti ir aprašyti skirtingo raštingumo autorių laiškuose vartojamas pasisveikinimo, atsisveikinimo, prašymo, padėkos, linkėjimo ir sveikinimo formules, remiantis lietuvių (Čepaitienė 2007; Keršienė 2010; Tamošiūnaitė 2011; 2013 ir kt.) ir užsienio (Elspaß 1998; Barton, Hall 2000; Austin 2000, 2004; Rutten, van der Wal 2012 ir kt.) autorių epistolinio žanro formulaikos tyrimais. Tyrimo medžiagą sudaro 57 autorių 634 laiškai, kurie surinkti iš Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės. Pagrindiniu tyrimo aspektu pasirinktas raštingumas. Analizuotuose laiškuose iš viso pavartotos 1926 įvairių tipų formulės: 321 – mažai raštingų, 908 – vidutiniškai raštingų, 697 – raštingų autorių laiškuose. Ištyrus trijų skirtingo raštingumo (mažai raštingų, vidutiniškai raštingų ir raštingų) autorių laiškus ir juose vartojamas formules galima teigti, kad mažiau raštingi autoriai viename laiške pavartoja daugiau formulių nei raštingesni autoriai (t. y. MR – 3,8; VR – 3,1; R – 2,7 formules). Taip pat dėmesys atkreiptas į tai, kad kuo raštingesni autoriai, tuo įvairesnės ir originalesnės struktūros formules jie vartoja, ko negalima teigti apie mažiau raštingus autorius. Nustatyta, kad dažnai formulės į laiškus perkeliamos iš sakytinės kalbos, todėl galima teigti, kad laiškas yra specifinis žanras, turintis ir rašomosios, ir šnekamosios kalbos bruožų.Epistolary texts of various periods provide some information about political, cultural, and social life of the time. The particular formulae of structure and linguistic expressions have already been used in letters since antiquity. The selection of formulae is determined by letter format, aim and the relation between addresser and addressee. By the formulae it is found out what norms of linguistic etiquette dominate in the society, how the relation between spoken and written language change, and also how traditions of letter writing vary. The traditions of letter writing are formed through extra linguistic factors, such as the relationship between addresser and addressee, sex, social status, education and etc. The object of the thesis is the formulae of 20th century Lithuanian letters. The aim is to analyze and describe the formulae of greeting, saying good-bye, making requests, thanking, expressing wish, and congratulating used in the letters by authors with different literacy levels, according to research on epistolary formulae carried out by Lithuanian (Čepaitienė2007; Keršienė 2010; Tamošiūnaitė 2011; 2013 and etc.) and foreign (Elspaß1998; Barton, Hall 2000; Austin 2000, 2004; Rutten, vanderWal 2012 and etc.) scholars. The material of research consists of 634 letters written by 57 authors. The letters are taken from Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės. The main chosen aspect of the research is literacy. In total there are used 1926 different types of formulae in the letters by: 321 – less literate, 908 – medium literate, and 697 – more literate authors. The research of letters written by the authors with three different literacy levels (less literate, medium literate and more literate) and the used formulae has revealed that the less literate authors use more formulae in a letter than the more literate authors (i.e. MR – 3,8; VR – 3,1; R – 2,7 formulae). Moreover, the more literate authors are, the more various and original formulae of structure are used, what could not be mentioned about the less literate ones. It has been determined that the formulae are often shifted from spoken language to letters, thus it may be stated that the letter is a specific genre of written and spoken language features.Vytauto Didžiojo universiteta