Jewish identity in Soviet Lithuania (8th-9th decades of 20th century)

Sovietinio laikotarpio Lietuvos istorijai skirtuose tyrimuose savo vietą atranda naujos arba ankščiau mažai tyrinėtos temos. Viena tokių temų – žydų tapatumas sovietų okupacijos Lietuvoje laikotarpiu – atskleidžiama ir šiame darbe. Keliamas tikslas – remiantis šaltiniais bei istoriografija probleminiu būdu išanalizuoti sovietinio laikotarpio Lietuvos žydų tapatumą bei jo santykį su repatriacijos į Izraelį procesu XX a. aštuntuoju ir devintuoju dešimtmečiais. Tokios chronologijos pasirinkimas sąlygotas būtent paskutiniaisiais SSRS gyvavimo dešimtmečiais padidėjusio iš Lietuvos bei kitų sovietinių respublikų išvykstančių žydų skaičiaus. Tokį pagausėjimą nulėmė sušvelninta Sovietų Sąjungos emigracijos politika, kuria siekta sumažinti įtampą tarp jos ir Vakarų valstybių, o ypač JAV. Suvokiant, kad Izraelio valstybė bei persikėlimas į ją nuolatiniam gyvenimui – aliyah – yra glaudžiai susiję su žydų tapatumo klausimu, darbe tam skiriamas pagrindinis dėmesys. Siekiama nustatyti, kaip Lietuvos žydų bendruomenė apibrėžė savo tautinį tapatumą paskutiniaisiais SSRS gyvavimo dešimtmečiais, kaip jis kito ir ar kito. Į žydų tautinį tapatumą mėginama žvelgti per keletą žymenų: kalbą, pačios žydų bendruomenės sudėties kaitą bei visuomenės, valdžios požiūrį į juos. Jeigu pirmieji du aspektai akcentuoja vidinius bendruomenės gyvenimo procesus, tai pastarajame išskiriamas individo ir jų grupių santykis su supančia aplinka bei jos poveikis individualaus, bendruomeninio tapatumo kaitai. Darbe siekiama atskleisti motyvus, nulėmusias Lietuvos žydų repatriaciją į Izraelį. Norima sužinoti kiekvieno individo argumentus paliekant Lietuvą ar pasiliekant čia gyventi. Analizuojant archyvinius dokumentus mėginama aprašyti repatriacijos procesą bei sunkumus, su kuriais teko susidurti išvykti nusprendusiems asmenims. Remiantis interviu metu gauta medžiaga bei spaudos publikacijomis analizuojamas Izraelio valstybės paveikslas Sovietų Sąjungos žydų sąmonėse bei SSRS propagandoje. Šiame darbe remiamasi interviu metu gauta kokybine medžiaga, respondentus skirstant į dvi dalis: kalbamuoju laikotarpiu repatrijavusius (trys asmenys) ir Lietuvoje likusius (keturi asmenys). Proceso biurokratinė pusė atskleidžiama remiantis Lietuvos Centriniame Archyve, fonde R – 598, saugomomis LSSR Vidaus reikalų ministerijos Vizų ir registracijos skyriaus bylomis. Siekiant pateikti SSRS požiūrį į Izraelio valstybę ir į buvusių sovietinių piliečių gyvenimą ten, darbe analizuojamos ir Komunistų partijos – Centro komiteto oficialaus dienraščio „Tiesa“ publikacijos.Nowadays new or less known historical topics easily find their place in researches of Soviet Lithuanian history. One of these new topics – Jewish identity during Soviet occupation period in Lithuania – has been revealed in this research. The main goal of this research is to analyze the identity of Lithuanian Jews and its‘ relations with the process of repatriation to Israel on 8th and 9th decades of the 20th Century. This chronology was chosen because of strong increase in numbers of Jews emigrating from Soviet Union during last two decades of Soviet state existence. This increase was conditioned by subdued USSR emigration policy, as an attempt to reduce tension between Soviet Union and the West, especially United States of America. State of Israel and resettlement to this place for constant living – aliyah – are closely linked with Jewish identity topic, on which we will be concentrating the most. The aim is to determine how Lithuanian Jewish community defined their ethnical identity on the last decades of USSR existence, how did it change, if it did at all. Ethnical identity is analyzed through language, inner changes of Jewish community, society and authority attitude towards them. While the first two mentioned aspects emphasize inner processes of community life, the other one highlights the relation of individuals and their groups with surrounding environment and its‘ effect to personal or communal identity transformation. This research seeks to unpack the motives which determined Lithuanian Jews repatriation to Israel. There are arguments of each individual to be revealed, why they left Lithuania or stayed here. Archive material analyzed in this research helps to describe repatriation process and difficulties which occurred to people trying to leave the country. Based on interview material and press publications the picture of Israel state in Soviet Jews consciousness and USSR propaganda is analyzed. In this research is used qualitative material received during interviews. Interviewers are divided in two groups: those who have made aliyah (tree respondents) and those who have decided to stay in Lithuania (four respondents). The bureaucratic side of this process is unfolded appealing to LSSR Home office Visas and registration department files which are kept in Lithuanian Central Archive, fund Nr. R – 598. Seeking to represent USSR position on the State of Israel and former Soviet citizens life there publications of Communist Party – Central Comity official newspaper „Tiesa” are analyzed in this research.Vytauto Didžiojo universiteta