Tautinančios politikos problemos posovietinėse valstybėse: lyginamoji Lietuvos ir Ukrainos analizė

This work aims to analyze the problem of practical application and operation of nationalizing state concept invented and evolved by Rogers Brubaker. The goal of this work is to confirm or deny an application of nationalizing state concept in Lithuania’s and Ukraine’s nationalizing discourses. Therefore, nationalizing discourses of contemporary Lithuania and Ukraine were chosen as the central object of an empirical analysis. The raised tasks in the study are as follows: to clarify the fundamental theory of nationalizing state; to overview and discuss the critique of nationalizing state concept; to analyze the main principles and tendencies of nationalizing discourse in Ukraine and in Lithuania; to compare the essential features of nationalizing discourses in Lithuania and Ukraine. Descriptive and analytical methods are applied in this work. Descriptive method is mostly used in empirical part in order to characterize peculiarities of official nationalizing stances, historiography and language politics in Ukraine. The analytical method is applied in comparative analysis disclosing the essential similarities and differences between nationalizing domains in Lithuania and Ukraine. Conclusive findings of this work revealed that nationalizing state emerged from specific political and institutional legacy of multinational predecessor, defines distinctive homogenizing policies or processes inherent for newly revived post-Soviet and Eastern European countries. Essentially, nationalizing state induces to analyze nationalizing discourses, policies, practices, or processes in particular domains. Contemporary Ukraine attempts to complete the unfinished formation of nation-state that could be paralleled to the consolidation of interwar Lithuanian nation to a compact indissoluble national community. Comparative analysis of Lithuania and Ukraine revealed Ukrainian nationalizing discourse to be much more incoherent, inconsistent and thus absolutely corresponding to Rogers Brubaker’s theory. On the other hand, contemporary Lithuanian nationalizing discourse appeared to be lacking the fundamental element of nationalizing state – a pronounced distinction between the ethnocultural ‘core nation’ and rest of population within the state. Hereby, initial hypothesis of the study was confirmed.Šis darbas siekia išanalizuoti Roger‘io Brubaker‘io įvestą bei išplėtotą tautinančios valstybės sąvoką, jos pritaikymą bei veikimą praktikoje. Pagrindinis šios studijos tikslas yra patvirtinti ar paneigti praktinę tautinančios valstybės koncepcijos pritaikymo galimybę tautinančiuose Lietuvos ir Ukrainos diskursuose. Būtent todėl šiandieninės Lietuvos ir Ukrainos tautinantys diskursai yra pasirinkti kaip pagrindiniai empirinės analizės objektai. Tikslui įgyvendinti buvo išsikelti keli uždaviniai: išaiškinti esminę tautinės valstybės koncepcijos teoriją; išskirti ir aptarti šios koncepcijos kritiką; išanalizuoti pagrindinius Lietuvos ir Ukrainos tautinančių diskursų bruožus, tendencijas bei jas palyginti. Šiame darbe panaudoti analitinis ir aprašomasis tyrimo metodai. Aprašomasis metodas daugiausiai naudotas empirinėje dalyje siekiant išsamiai apibūdinti Ukrainos oficialiųjų pozicijų, istoriografijos bei lingvistinės politikos ypatybes. Analitinis – lyginamojoje analizėje, siekiant atskleisti esminius Lietuvos ir Ukrainos tautinančių diskursų panašumus bei skirtumus. Studiją apibendrinančios išvados atskleidė, jog teorinė tautinančios valstybės koncepcija kildinama iš specifinės politinės bei institucinės tradicijos paveldėtos iš praeities daugiatautinėse valstybėse. Būtent todėl tautinančios valstybės konstruktas apibūdina savitas konsolidavimo strategijas bei procesus būdingus naujai atsikūrusioms posovietinėms bei rytų Europos valstybėms. Iš esmės, ši koncepcija skatina analizuoti tam tikrose valstybės sferose egzistuojančius tautinančius diskursus, strategijas, praktikas bei procesus. Šiandieninės Ukrainos bandymas užbaigti iki galo neįgyvendintą tautinės valstybės formavimą gali būti prilyginamas tautinei tarpukario Lietuvos konsolidacijai, suformavusiai lietuvius į ilgalaikę ir neišardomą tautinę bendruomenę. Lyginamoji Lietuvos ir Ukrainos analizė atskleidė, jog Ukrainos tautinantis diskursas, patvirtindamas Roger‘io Brubaker‘io teoriją, yra kur kas nenuoseklesnis ir nepastovesnis nei Lietuvos. Šiandieninis Lietuvos tautinantis diskursas, neturėdamas aiškiai išreikštos skirties tarp etnokultūrinio branduolio ir likusios šalies populiacijos, pasirodė neatitinkantis Brubaker‘io teorijos. Tokiu būdu darbe iškelta hipotezė pasitvirtino.Vytauto Didžiojo universiteta