Evaluation of antropogenic influence to pit wells and surface water quality in Kaunas district

Magistro darbe tiriama Kauno rajono Margininkų, Gaižėnų, Stanaičių, Juragių, Ilgakiemio, Bernatonių, Daugėliškio, Vilkijos, Masteikių, Gailiušių, Panevėžiuko, Boniškio, Taurakiemio, Patalmušėlio ir Jonučių kaimuose esančių šachtinių šulinių ir paviršinio vandens (šalia žemės ūkio bendrovių ir ūkių) vanduo. Šactiniuose šuliniuose stebimi parametrai: ištirpęs deguonis, pH, savitasis elektros laidis, nitratai (NO3-), amonio jonai (NH4+), nitritai (NO2-), permanganato indeksas, paviršiniame vandenyje - ištirpęs deguonis, pH, suspenduotos medžiagos, BDS7, amonio jonai (NH4+), nitritai (NO2-), fosfatai, temperatūra. Vandens kokybės rodikliai vertinti lyginant juos su ribinėmis rodiklių vertėmis. Darbo objektas – šachtinių šulinių ir paviršinio vandens telkinių, esančių šalia žemės ūkio bendrovių ir ūkių, vanduo. Darbo metodika – mokslinės literatūros analizė, cheminės vandens kokybės parametrų kiekybinės analizės metodai; statistinė analizė, panaudojant EXCEL ir STATISTICA programinius paketus. Darbo rezultatai: atlikus tyrimus nustatyta, kad Kauno rajone žemės ūkio veiklos intensyvumas 2009 metais lyginant su 2008 metais reikšmingai sumažėjo, Kauno rajone daugiausia šuliniai užteršti nitratais ir organinėmis medžiagomis. Nustatyta, kad kuo didesnis sąlyginis gyvulių skaičius ir žemės ūkio naudmenų plotas, tuo didesnė fosfatų koncentracija paviršiniuose vandenyse, kuo didesnis SGS vienetų tankis ir bendrojo azoto kiekis į ha, tuo didesnė amonio jonų, nitritų ir fosfatų koncentracija paviršiniame vandenyje. Atlikta aplinkos veiksnių įtakos vandens kokybės rodiklių koncentracijai šachtinių šulinių vandenyje daugialypė tiesinė regresinė analizė parodė, kad nitritų koncentracijai įtakos turi atstumai nuo šulinio iki mėšlo rietuvės, daržo ir gyvulininkystės komplekso, permanganato skaičiaus vertei įtakos turi atstumas iki tvarto ir lauko tualeto, pH vertei įtakos turi atstumai iki kanalizacijos duobės ir iki gyvulininkystės komplekso.In the Master Thesis is analysed pit wells and and surface water ( near agricultural enterprices and firms) situated in Kauno district Margininkų, Gaižėnų, Stanaičių, Juragių, Ilgakiemio, Bernatonių, Daugėliškio, Vilkijos, Masteikių, Gailiušių, Panevėžiuko, Boniškio, Taurakiemio, Patalmušėlio and Jonučių villages. Parameters, observed in the pit wells: dissolved oxygen, pH, distinctive electrical conductivity, nitrates (NO3-), amonium ion (NH4+), nitrite (NO2-), permanganate index, in surface water – dissolved oxygen, pH, BDS7, amonium ion (NH4+), nitrite (NO2-), phosphate, temperature. Water quality indicator were evaluated by comparing them with limitary indicators value. Object – The water in pit wells and surface water fields, situated near agricultural enterprices and firms. Methodology - scientific litarature analysis, chemical water quality parameters quantative analysis methods, statistical analysis, using EXCEL and STATISTICA program packeges. Results: after performing the reserch it was determined that in Kaunas district agricultural activity intencity in a year 2009, comparing with 2008, was significantly lower, in Kaunas district mostly wells were polluted by nitrates and organical materials. It was determined that as bigger domestic animals number and bigger agricultural land area, as bigger is fosfates concentration in surface water; as bigger ALN units dancity and general nitrogen amount to one hectar, as bigger is amonium ions, nitrites and phosphates concentration in a surface water. It was performed environmental factors influence to water quality parameters concentration in pit wells water, manifold rectilineal regresive analysis showed that for nitrites concentration the influence has a distance between wells and dung clamp, kaleyeard and stock breeding complex, for permanganate number value influence has a distance until catlle-shed and outside toilet, for pH value influence has a distance until residual pit and until livestock compex.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta