Marshy soil‘s drainage and experimental fertilisation‘s influence on the growth of tree stands in the Panevėžys state forest enterprise

Darbo objektas: Panevėžio miškų urėdijos miškai. Darbo tikslas: Nustatyti nusausinimo bei eksperimentinio žemapelkių durpžemių tręšimo įtaką medynų augimui Panevėžio miškų urėdijoje. Darbo metodai: Tiriant medynų produktyvumo kitimą dėl nusausinimo, buvo remiamasi medienos tūriu hektare, bonitetine klase. Tiriamose augavietėse nusausinti ir nenusausinti medynai sugrupuoti į amžiaus grupes po 20 metų. Apskaičiuoti atitinkamų nusausintų bei nenusausintų augaviečių medynų vidutinių rodiklių skirtumai. Nusausintų žemapelkės durpžemių tręšimo bandymai buvo atliekami pušies ir maumedžio želdiniuose. Želdinių tręšimo bandymai buvo vykdomi trimis pakartojimais 3×7 m. dydžio laukeliuose tręšiant „Kemira Horti-1“ trąšomis bei pelenais, o maumedžio želdiniuose dar papildomai ir kalio magnezijos trąšomis. Darbo uždaviniai: įvertinti pušynų, eglynų, juodalksnynų, beržynų boniteto kitimą nusausintų ir nenusausintų medynų palyginamuoju metodu; nustatyti medynų tūrio kitimą nusausintų ir nenusausintų medynų palyginamuoju metodu; išaiškinti sausintų ir nesausintų miškų našumo kaitą per pastaruosius 44 metus, lyginant įvairių miškotvarkų metu nustatytus medynų bonitetus ir tūrius. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad dėl durpžemių nusausinimo iš esmės (p<0,5) pagerėjo 0,32-0,77 bonitetinės klasės viksvinių-kimininių bei viksvinių pušynų ir beržynų našumas Panevėžio miškų urėdijoje. Nusausintų juodalksnynų, augančių pelkinėse augavietėse (Pcn, Pdn augavietės) našumas, išreikštas bonitetine klase, lyginant su nenusausintais medynais, iš esmės nepakito, pastebėta tik nusausintų juodalksnynų, augančių minėtose augavietėse augimo gerėjimo tendencija. Lendrūniniai (Uc) bei vingiorykštiniai įvairiažoliai (Ud) eglynai į nusausinimą reagavo palankiai, jų bonitetas iš esmės (p < 0,05) padidėjo 0,15-0,33 klasės. Nusausinus Lc, Pb ir Pc augavietėse augančius pušynus, jų skalsumas padidėjo 0,03-0,11 dalimis. Išaiškinta, kad pušies kultūrų, augančių žemapelkės durpžemiuose, tręšimas pelenais bei „Kemira Horti-1“ trąšomis trečiaisiais metais po tręšimo iš esmės 6,1-8,9±(1,96-2,62) cm padidino medelių prieaugį į aukštį, o lenkinio maumedžio želdinių tręšimas medienos pelenais bei „Kemira Horti-1“ trąšomis, pirmais metais po jų tręšimo iš esmės 38,4-58,4% padidino medelių diametro prieaugį.The object of the work: The forests of Panevėžys district. The aim of the work: To assess the influence of drainage and experimental low-lying marshy land peats’ fertilisation for the growth of trees in the forest district of Panevėžys. The methods of the work: While investigating the change productivity of forests using drainage, the work according to wood capacity in one hectare, the bonitetic class. In the investigating growth places drained and not drained trees were grouped according to their age of 20 years. The differences of average figures of drained and not drained growth-places trees were calculated. Drained low-lying marshy land peats‘ experiments of fertilisation were employed in the sprouts of pines and larch. The was prosecuted repeatedly for three times in the field of the following size 3×7 m. Fertilising them with the manure „Kemira Horti-1“ and ashes. In the cases of larchs‘ sprouts the kalium magnesia manure was used as well. The tasks of the work: to evaluate the change of bonitet in pinewoods, firs, black alders birches while using the method of comparison for drained and not drained trees; to assess the capacity‘s of trees change using the method of comparison for drained and not drained trees; to show the change of efficiency in drained and not drained forests during the last 47 years, while comaparing defined botetics and capacities of forests during different times of miškotvarkų. The results of the work. The work proved that because of the drainage of peat’ the bonitetic classes’ sedgy-sphagnum’s and sedgy pinewoods’ and berches’ efficiency has proved substantially (p<0,5) 0,32-0,77 in the Panevėžys forest district. However similar efficiency were not seen in the case of black alders which were growing in the fens (Pcn, Pdn growth places) expressed by bonitetic class in comparison with not drained trees it has not changed substantially. However, the tendency of improvement of drained black alders in growth has been noticed. Reedgrass (Uc) and dropworth mixed grasses (Ud) firs has reacted kindly to the draining, their bonitet has improved substantially (p < 0,05) for 0,15-0,33 classes. After having drained the pinewoods growing in the Lc, Pb and Pc growth places, their productivity has improved by 0,03-0,11 parts. The work revealed that the fertilisation of pines’ cultures growing in the low-lying marshy land peats with ashes and the manure of „Kemira Horti-1“ has substantially 6,1-8,9±(1,96-2,62) cm improved the increase to their height during the third year after fertilisation; while the fertilisation of sprouts of Polish larches with wooden ashes and the manure „Kemira Horti-1“ has substantially 38,4-58,4% improved the increase of trees’ diameter during the first year after fertilising.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta