Distribution of Fusarium graminearum fungi, structure of chemotypes, pathogenicity and control in wheat grown in Lithuania

Augalų ligos yra sąveikos tarp augalo šeimininko, jo atsparumo, patogeno virulentiškumo bei aplinkos sąlygų rezultatas. Ligos etiologiją lemia meteorologinės sąlygos, žmogaus veikla: fungicidų naudojimas, auginimo agrotechnika, dauginamoji medžiaga, sėjos būdai ir kiti faktoriai. Kintančio klimato poveikis prisideda prie ligų sukeliamų didelių derliaus nuostolių (Parikka ir kt., 2012a). Fusarium genties grybai ekonominiu požiūriu yra bene patys svarbiausi fitopatogenai javuose visame pasaulyje (McMullen ir kt., 1997; Bottalico, Perrone, 2002). Jie sukelia žalingą javų ligą – varpų fuzariozę (VF), pašaknio ligas, kurios mažina javų derlių ir kokybę, užteršia grūdus žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingais mikotoksinais (Bottalico, Perrone, 2002; Surai, Mezes, 2005). Varpų fuzariozę gali sukelti kai kurie Fusarium genties ir Microdochium nivale grybai (Bottalico, Perrone, 2002; Yli-Mattila, 2010). Ankstesniais metais Fusarium poae, F. avenaceum ir F. culmorum rūšys vyravo vėsesniuose pasaulio regionuose, o F. graminearum – šiltesniuose (Bottalico, Perrone, 2002). Maždaug iki 2000-ųjų F. graminearum išplitimo arealu dar buvo įvardijama centrinė Europa, didžioji dalis Šiaurės Amerikos ir Azija (YliMattila, 2010). Tačiau vėliau jau stebimas gana spartus šio grybo išplitimas šiaurinėje Europoje – Olandijoje, Anglijoje (Waalwijk ir kt., 2003; Nicholson ir kt., 2003); Norvegijoje (Yli-Mattila, 2011), Švedijoje (Fredlund ir kt., 2008), Suomijoje (Yli-Mattila ir kt., 2008, 2009; Parikka ir kt., 2012a; b), Danijoje (Nielsen ir kt., 2011), Estijoje, Latvijoje (Supronienė ir kt., 2010b) ir Lenkijoje (Stepien ir kt., 2008). Lietuvoje šio grybo išplitimas patebėtas pastaraisiais metais (Sakalauskas ir kt., 2014). F. graminearum išplitimas siejamas su glifosato naudojimu, minimaliu žemės dirbimu (Fernandez ir kt., 2005), tačiau labiausiai su gamtinėmis sąlygomis ir klimato atšilimu (Parikka ir kt., 2012a, b).Plant diseases are the result of the plant – host interaction, pathogen virulence and environment conditions. The etiology of the disease is determined by the meteorological conditions as well as human activities: use of fungicides, cultivation technique, distribution of plant reproductive material, sowing methods and other factors. The impacts of a changing climate contribute to the high yield losses caused by the diseases (Parikka et al., 2012a). Fungi of the Fusarium genus are the most economically important phytopathogens in crops worldwide (McMullen et al., 1997; Bottalico, Perrone, 2002). They cause harmful cereal disease - fusarium head blight (FHB) which reduces crop yield and quality, thereby contaminating grains with mycotoxins which are hazardous to human and animal health (Bottalico, Perrone, 2002; Surai, Mezes, 2005). Certain fungi of the Fusarium genus and Microdochium nivale can cause FHB (Bottalico, Perrone, 2002; Yli-Mattila, 2010). In previous years, the species of Fusarium poae, F. avenaceum and F. culmorum dominated in cooler regions of the world, while F. graminearum - in the warmer ones (Bottalico, Perrone, 2002). The Central European region, major part of North America and Asia were designated as the area of the distribution of F. graminearum approximately up to year 2000 (Yli-Mattila, 2010). Subsequently, the rapid spreading of F. graminearum is observed in the Northern Europe – Holland, England (Waalwijk et al., 2003; Nicholson et al., 2003), Norway (Yli-Mattila, 2011), Sweden (Fredlund et al. 2008), Finland (Yli-Mattila et al., 2008, 2009; Parikka et al., 2012a; b), Denmark (Nielsen et al., 2011 ), Estonia, Latvia (Supronienė et al., 2010b) and Poland (Stepien et al., 2008). In Lithuania, the spread of F. graminearum has been established in recent years (Sakalauskas et al., 2014). The spreading of F. graminearum is associated with the use of glyphosate, reduced tillage (Fernandez et al., 2005), but most of all with environmental conditions and global warming (Parikka et al., 2012a, b).Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta