Peculiarities of social adaptation of young people grown up in children's homes

Šio darbo tikslas - ištirti vaikų globos namuose užaugusių jaunuolių pasirengimo savarankiškam gyvenimui ypatumus. Magistrinio darbo autorė teorinėje dalyje pristatė žymių pedagogų ir psichologų darbų idėjas apie šeimos įtaką vaiko socializacijos raidai ir peržvelgė Lietuvoje atliktus tyrimus vaikų socialinės globos srityje. Teorinėje dalyje palyginta užsienio šalių (Didžiosios Britanijos, Australijos, JAV) ir Lietuvos įstatyminė bazė bei praktinė patirtis, išleidžiant vaikų globos namuose užaugusius vaikus į savarankišką gyvenimą. Darbe akcentuojama, kad pats globos steigimo faktas ir vaiko patalpinimas į globos įstaigą yra didžiausias rizikos veiksnys šiam vaikui sėkmingai integruotis į visuomenę, kuris pasireiškia per ugdymo metodikos bei aplinkos globos namuose ypatumus, emocinę globotinių būseną. Kokybinio tyrimo bei interviu rezultatai ir jų analizė iš dalies patvirtino hipotezę, kad vaikų globos namuose užaugę jaunuoliai, sunkiau adaptuojasi visuomenėje. Nesaugumas, neaiški ateitis, užgriuvę buitiniai rūpesčiai, per aukštas ar per žemas savęs vertinimas – veiksniai, lemiantys tų jaunuolių sunkesnę savarankiško gyvenimo pradžią. Magistrinio darbo išvadose autorė pažymėjo, kad Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota specializuotų pagalbos ir paramos paslaugų sistema jaunuoliams, kurie pradeda savarankišką gyvenimą, trūksta bendruomeninių paslaugų šiai vienai iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Taip pat pažymėta, kad globos įstaiga negali sudaryti tokių ugdymo sąlygų ir aplinkos kaip šeima. Tai lemia įvairūs subjektyvūs ir objektyvūs faktoriai: darbuotojų motyvacija, kompetencija, socialinių vaidmenų ugdymo stoka ir panašiai. Be to, vaiko globa įstaigoje yra daugiau orientuota į materialinį vaiko saugumą, o ne į psichologinį. Darbe pateiktos rekomendacijos, kaip tobulinti specialistų veiklą, dirbančių vaikų globos namuose, bei įvardintos jaunuolių, išeinančių iš vaikų globos namų, rengimo savarankiškam gyvenimui kryptys.The present paper attempts to investigate to what extend children grown up in children’s houses are prepared for the time when they will no longer be looked after. In the theoretical part of her research the author gives a brief overview of several studies made by famous educators and psychologists that examine how family environment influences children’s social development. In addition to this, the author presents Lithuanian studies in the field of children social care research. The first sections are addressed to comparison of foreign (Great Britain, Ireland, the USA) and Lithuanian legislation systems and current practices, which are used to support young people when they leave children’s houses and start new independent lives. The author emphasizes that the main risk factors for having difficulties in successful integration into the society start with the housing children into orphanages and abandoned children houses, where living environment, educational methods and emotional conditions are specific. The hypothesis that young people grown up in orphanages and abandoned children’s houses have difficulties in adaptation in the society has partially been proved by the quality research, the results of the interview and their analysis. The main factors, which influence the difficulties for young people to start an independent life, are insecurity, worries regarding the present daily life problems and the future, and too low or too high self-esteem. Drawing conclusions the author of the master paper emphasizes that in Lithuanian the system of specialized services that assist young people leaving children’s houses is not satisfactory. Despite the fact that these young people are one of the most vulnerable social groups in Lithuania, there is a lack of community services that would provide support and help for children starting new independent lives. Also, children upbringing conditions in state institutions differ from those in the family environment. The differences are caused by many factors, such as the motivation of the staff, their competence, the fact that children are not familiar with social roles and ctr. Furthermore, affords of the state care are directed to improve material well - being of the children instead of value implementation. The paper provides recommendations to help people working in children’s houses to improve their work with abandoned children. In addition, the paper identifies the general tendencies of education regarding young people leaving children’s houses and starting an independent life.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta