The Biological Productivity of the Phytocenoses Formed by Perennial Herbage

Darbo objektas – sėjomainos su skirtingo amžiaus ir botaninės sudėties daugiametėmis žolėmis. Darbo tikslas – nustatyti daugiamečių žolių suformuotų fitocenozių produktyvumą, jų poveikį persėto žolyno derliui, jo kokybei ir dirvožemio cheminėms savybėms. Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos žemdirbystės institute, Vėžaičių filiale lengvo priemolio ant vidutinio sunkumo priemolio paprastajame išplautžemyje IDp – Haplic-Luvisols (LVh). Darbo metodai. 3 sėjomainos skirtingai papildytos ankštinėmis žolėmis: 1. Miežiai + įsėlis, daugiametės žolės 5 naudojimo metus; 2. Bulvės, miežiai + įsėlis, daugiametės žolės 3 naudojimo metus, bulvės; 3. Žieminiai kviečiai, bulvės, miežiai + įsėlis, daugiametės žolės 2 naudojimo metus, bulvės. Pasibaigus visų 3 sėjomainų rotacijoms buvo pasėti vasariniai miežiai su daugiamečių žolių įsėliu. Žolės sausųjų medžiagų procentas nustatytas iš kiekvieno laukelio žalios žolės mėginių. Botaninė sudėtis nustatyta suskirstant žoles į tris frakcijas: varpinės, ankštinės ir įvairiažolės. Absoliučiai sausosios žolės kiekvienų metų duomenys apskaičiuoti dispersinės analizės metodu. Žolės cheminės analizės atliktos šiais metodais: žalieji proteinai – Kjeldalio, žalieji riebalai – Ruškovskio, žalioji ląsteliena – Kiršnerio-Ganekos metodu, žalieji pelenai – sausuoju būdu, sudeginant. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad daugiametės žolės geba palaikyti stabilų sėjomainos produktyvumą tiek naudojant jas penkerius, tiek ir trejus bei dvejus metus. Daugiausiai (53,3 GJ ha-1 visos rotacijos ir 57,6 GJ ha-1 daugiamečių žolių) apykaitos energijos gauta, kai daugiametės žolės sėjomainoje buvo laikomos trejus naudojimo metus, o didžiausias (56,2 AE GJ ha-1) persėjimo efektyvumas nustatytas, kai daugiametės žolės sėjomainoje buvo naudojamos penkerius metus. Nepriklausomai nuo žolynų amžiaus, ryškiausiai kito ankštinių ir varpinių žolių dalis: daugiausiai ankštinių žolių buvo trumpalaikiuose žolynuose: 53,9 – dvejų ir 49,4 – trejų naudojimo metų. Varpinės žolės vyravo (70,2 ) 5 naudojimo metų žolyne, trejų ir dvejų naudojimo metų žolynuose jų buvo daugiau negu du kartus mažiau. Daugiausiai (15,3 ir 14,5 ) žaliųjų proteinų gauta sėjomainose, kai daugiametės žolės buvo laikomos trejus ir dvejus metus, o ankštinės žolės sausųjų medžiagų derliuje sudarė apie 50 %. Žalios ląstelienos kiekis žolynuose įvairavo 17,8-22,4 , o žaliųjų riebalų – 3,67-3,99 ribose. Žaliųjų pelenų padidėjimo tendencija nustatyta jaunesniuose žolynuose. Maistingųjų medžiagų kiekis dirvožemyje kito nevienodai. Judriojo P2O5 kiekis dirvožemyje po sėjomainų, skirtingai papildytų daugiametėmis žolėmis, išliko stabilus ir tenkino augalų reikmes. Judriojo K2O augalai sunaudojo daugiau, negu jo buvo įnešta su mineralinėmis trąšomis.Object of the work – rotations with different ages and botanical composition of perennial herbage. The aim of the work – is to estimate the productivity of the phytocenoses formed by perennial herbage as well as their impact on the harvest of resown herbage, its quality and soil properties. The research was carried out in the Lithuanian Institute of Agriculture, Vėžaičiai branch in IDp – Haplic-Luvisols (LVh). Soil texture was light on medium loam. Method of the work. 3 rotations with different supplemented legumes herbs: 1. Summer barley with perennial grasses undercrop, perennial grasses 5th years of use; 2. Potatoes, summer barley with perennial grasses undercrop, perennial grasses 3rd years of use, potatoes; 3. Winter wheat, potatoes, summer barley with perennial grasses undercrop, perennial grasses 2nd years of use, potatoes. At the end of all 3 rotations were sown summer barley with perennial grasses undercrop. The dry matter percentage of each set of field samples of green grass. Botanical composition in grass split into three fractions: the grasses, legumes and forbs. Absolutely dry grass each year by calculating the variance analysis method. Grass chemical analysis carried out by the following methods: crude protein – Kjeldahl, crude fat – Ruskovska, crude fiber – Kirschner-Ganek, crude ash – the dry process, by burning. The results of the work. It was found out that perennial herbage can maintain stable productivity of rotation either in the term of five or three or two years of their usage. The greatest part of metabolic energy (53,3 GJ ha -1 of the whole rotation and 57,6 GJ ha -1 of the perennial herbage) was collected when the perennial herbage was kept for three years of usage in the rotation, while the highest productivity of resowing (56,2 ME GJ ha -1) was determined when the perennial herbage was used for five years in the rotation. Irrespectively of the age of the herbage, the clearest change was noticed in the part of legumes and grasses: the greatest part of legumes was in the short-lived herbage: 53,9% of two and 49,4% of three years of usage. Grasses dominated (70,2%) in the herbage of five years of usage, while in the herbages of three and two years of usage they were found more than two times rarer. The greatest part of the crude proteins (15,3% and 14,5%) were received in the rotations where the perennial herbage was kept for three and two years, while in the harvest of dry substances legumes comprised about 50 %. The quantity of the crude fiber varied in the range of 17,8%-22,4%, while the quantity of crude fat varied in the range of 3,67%-3,99%. The tendency of an increase in crude ash was noticed in younger herbage. The quantity of nutritive in the soil changed differently. The quantity of mobile P2O5 in the soil after the rotations differently supplemented with perennial garbage remained stable and met the needs of the plants. The plants used more mobile K2O than they got from mineral fertilizers.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta