Woman's drama in the Fiction by Laura Sintija Černiauskaitė

Magistro darbe analizuojami įvairūs moters problematikos aspektai šiuolaikinės lietuvių rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesėse „Liučė čiuožia“ (2003) ir „Artumo jausmas“ (2005) bei romanuose „Kvėpavimas į marmurą“ (2006) ir „Medaus mėnuo“ (2011). Šiame darbe gilinamasi į moters pasaulį per jos santykį su savimi, per santykį su vyrais ir per santykį su aplinka. Stengiamasi kuo išsamiau ir įvairiapusiškiau atskleisti dramatišką, daugiaprasmišką Černiauskaitės moters pasaulį pasirinktuose kūriniuose. Sodri, talpi, tanki Černiauskaitės kūryba leidžia kurti naujas prasmes ir neužsidaryti vienos interpretacijos ribose. Ši interpretacinė erdvė išsiplečia, pagilėja lyginant pjeses ir romanus. Pjesių gyvuose dialoguose, tiksliose ir koncentruotose dramaturginėse scenose moters ir vyro ryšys pamatomas kaip dinamiškesnis, tampresnis, produktyvesnis nei romanuose, kur metaforinis, poetinis, semantinis lygmuo nugramzdina gilyn į refleksijų lygmenį, į sudėtingą moters vidinį pasaulį. Svarbiausiomis kategorijomis, kuriose tvenkiasi moters pasaulio dramatinė įtampa, laikomos šios: vienatvė/vienišumas/atvirumas; meilė/seksualumas; baimė/drąsa/veikimas; gimimas/mirtis/virsmas; partnerystė/motinystė. Analizuojami keturi pagrindinių veikėjų moterų paveikslai: Liučė („Liučė čiuožia“); Junona („Artumo jausmas“); Ada („Medaus mėnuo“); Izabelė („Kvėpavimas į marmurą“).This Master‘s thesis examines various aspects of women problems in the plays („Liučė čiuožia“; „Artumo jausmas“) and novels („Kvėpavimas į marmurą“; „Medaus mėnuo“) by the contemporary Lithuanian writer Laura Sintija Černiauskaitė. This study goes deep into a woman‘s relationship with herself, men and her surroundings. It tries, as fully and diversely as possible, to reveal a dramatic and ambiguous picture of a Černiauskaite‘s kind of woman in the selected works. Rich, spacious and dense – the Fiction by Černiauskaite lets one create new meanings and not to become trapped into the boundaries of a single interpretation. This interpretative space expands, elongates as one compares the plays and novels. In the lively dialogues, precise and concentrated dramaturgical scenes the connection between a man and a woman can be seen as more dynamic, flexible and more productive than in the novels, where a metaphorical, poetic and semantic level drowns one deep into the plane of reflections, the complicated inner world of a woman. The main categories, which contain the dramatic tension of a woman‘s world, are these: solitude/loneliness/honesty; love/sexuality; fear/courage/action; birth/death/transformation; partnership/motherhood. Four portraits of the main female characters are analysed: Liučė („Liučė čiuožia“); Junona („Artumo jausmas“); Ada („Medaus mėnuo“); Izabelė („Kvėpavimas į marmurą“).Vytauto Didžiojo universiteta