Reasons of Energy Security Concepts in the Baltic and Scandinavian Countries

Magistro darbas ,,Energetinio saugumo koncepcijų skirtumų priežastys Baltijos ir Skandinavijos šalyse“ analizuoja kodėl valstybės būdamos, geografine prasme, arti viena kitos, energetinio saugumo sąvoką apsibrėžia skirtingai. Baltijos valstybės nėra užsitikrinusios pirminių energetinio saugumo elementų. Tokių kaip kaina, nenutrūkstamas tiekimas bei galimas išteklių ir tiekėjų diversifikavimas. Tuo tarp Skandinavijos valstybės, priklausančios Europos Sąjungai, yra linkusios spręsti aplinkosaugines problemas ir siekia atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro. Šio darbo tikslas yra ištirti energetinio saugumo koncepcijas Baltijos ir Skandinavijos šalyse, priklausančiose Europos Sąjungai, nustatant koncepcijų skirtumus, panašumus bei tų skirtumų priežastis. Pirmiausiai darbe apibūdinamos konstruktyvizmo ir saugumizacijos teorijų taikymo galimybės, analizuojant energetinio saugumo sampratas Baltijos ir Skandinavijos valstybėse. Antra, tiriama kaip ši saugumo samprata kito istorinėje dimensijoje, moksliniame diskurse ir kokie elementai tampa esminiais, apsibrėžiant energetinį saugumą. Analitinėje darbo dalyje yra analizuojamos Baltijos ir Skandinavijos šalyse vyraujančios energetinio saugumo sampratos. Galiausiai, nustatomi skirtumai ir priežastiniai ryšiai, kodėl ši samprata yra skirtinga tarp šių valstybių. Darbo išvadose pažymima, kad skirtingas šio sektoriaus koncepcijas valstybės pateikia dėl esančių nevienodų politinių, ekonominių, socialinių bei aplinkosauginių padėčių. Pirmiausiai, Baltijos šalys, būdamos priklausomos nuo importuojamo kuro iš Rusijos, šią šalį laiko kaip agresorę, kuri siekdama politinių ar ekonominių tikslų gali nutraukti gamtinių išteklių tiekimą valstybėms. Dėl šios priežasties Balstijos valstybės, pirminį tikslą įvardija – nenutrūkstamą kuro tiekimo užsitikrinimą bei tiekėjų ir išteklių diversifikavimą. Skandinavijos valstybės turėdamos patikimus energijos tiekėjus ir užsitikrinusios nenutrūkstamą iškastinio kuro tiekimą yra linkusios mažinti priklausomumą nuo šios energijos rūšies, investuojant į atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip kartu prisidedant prie aplinkosauginių problemų sprendimo. Taip pat įtaką, apsibrėžiant energetinio saugumo koncepciją, turi tai, kad Baltijos valstybių gyventojai sumoka didelę dalį gaunamų pajamų už suvartojamus energijos produktus (Lietuvoje iki 40% gaunamų pajamų), kai tuo tarpu Skandinavijos valstybių gyventojams yra užtikrintas energijos tiekimas rinkos kainomis. Dėl šios priežasties Baltijos valstybės, energetikos strategijose yra nurodžiusios tikslą užtikrinti tinkamą energijos kainą gyventojams.The Master thesis „Reasons of Energy Security Concepts in the Baltic and Scandinavian Countries“ analyses why the states which are geographically close tend to define their energy security differently. The Baltic states do not possess primary elements of energy security, such as price, sustainable supplies and possible diversification of resources and suppliers, as granted. In turn, the Scandinavian states which belong to the EU are inclined to solve environmental problems and exert states´ efforts in diminishing country dependency on fossil fuels. The aim of this Master thesis is to examine the concepts of energy security in the Baltic and Scandinavian states of the EU and to establish similarities and differences of the concepualisation and their reasons. The study first addresses perspectives of application of constructivism and securitisation theories in the investigation of energy secrity concepts in the Baltic and Scandinavian countries. Secondly, the analysis focuses on the dynamics of energy security conceptualisation in the past, in the scientific discourse and which elements become essential in defining energy security. The analytical part of the thesis takes into consideration the dominant definitions on energy security in the Baltics and Scandinavia and ascertains the Baltic and Scandinavian differences of the conceptualisations and their causes. The conclusions of the study underlines that the differences in the definitions of energy security in the Baltic states and Scandinavia emerge due to divergent political, economic, social and environmental situations. First of all, the Baltics, being dependent on imported fuel from Russia consider Moscow as aggressor, which can stop supplies of natural resources to any state for political and economic reasons. Therefore, the Baltic states underline the primary imortance of sustainable supplies of fuel and the diversification of suppliers and resources. The Scandinavian states have reliable suppliers of energy and guarantees for the sustainable deliveries of fossil fuels and, thus, are determined to reduce the dependency of this sort of fuel by investing into renewable sources of energy thereby contributing to the solution of environmental problems. The different conceptualisation of energy security is also due to the fact that the people in the Baltics pay the highest share of their income for the energy products they use (Lithuanian households spent up to 40 percent of their income), whereas the supplies of energy resources for Scandinavian people is carried out along market prices. Therefore, the Baltic states have included an objective in their energy strategies to guarantee an appropriate energy price for the people.Vytauto Didžiojo universiteta