Whether Lithuanian legal regulation ensures national minorities right to freely use their native language?

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių. Kaip pa˛ymėjo Konstitucinis teismas, − remiantis šiuo principu, visi viešieji valstybiniai reikalai turi vykti lietuvių kalba, įskaitant ir bendravimą su vietos administracinėmis institucijomis bei asmenvardžįų rašybą asmens dokumentuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat įtvirtinta nuostata, jog tautinėms mažumoms suteikiama teisė puoselėti savo gimtąją kalbą. ši teisė įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi. Teisė nevaržomai vartoti gimtąją kalbą apima kitas teises: vartoti asmenvard˛ius tautinės mažumos kalba, o taip pat teisę bendrauti su administracinėmis institucijomis ma˛umos kalba. Lietuvos tautinės mažumos teigia, jog negali vartoti savo gimtosios kalbos aukščiau minėtose srityse. Dėl to kyla pagrįstas klausimas, ar Lietuvos teisinis reglamentavimas užtikrina tautinių mažumų teisę nevaržomai vartoti gimtąją kalbą? Magistro darbe nagrinėjamos konkrečios tautinių mažumų kalbinės teisės – asmenvardžių vartojimas tautinės mažumos kalba bei bendravimas su administracinėmis institucijomis tautinių mažumų kalba. Matyti, jog šiuo atveju kyla konfliktas tarp konstitucinio valstybinės kalbos principo ir tautinių mažumų teisės vartoti savo gimtąją kalbą srityse, kurios susijusios su valstybiniais reikalais. • Magistro darbe keliama hipotezė, jog Lietuvos teisinis reglamentavimas užtikrina tautinių mažumų teisę nevaržomai vartoti gimtąją kalbą minėtose tautinių mažumų kalbinių teisių srityse. Darbo tikslas − išanalizavus tarptautinius ir regioninius dokumentus tautinių mažumų teisų apsaugos srityje, nustatyti, ar Lietuvos teisės aktuose nustatytas reglamentavimas užtikrina tautinių mažumų teisę nevaržomai vartoti gimtąją kalbą bendraujant su administracinėmis institucijomis mažumos kalba bei rašant asmenvardžius mažumos kalba, taip pat nustatyti kaip šios mažumų teisės Lietuvoje įgyvendinamos. • Pasitelkus darbo įvade numatytus uždavinius prieinama išvada, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas neužtikrina tautinių mažumų teisės nevaržomai vartoti gimtąją kalbą. Visos administracinės procedūros Lietuvoje privalo vykti lietuvių kalba. Dėl šios priežasties nėra galimybės bendrauti su administracinėmis institucijomis tautinių mažumų kalbomis, nepaisant fakto, kad kai kuriuose regionuose yra didelė tautinių mažumų koncentracija. Kalbant apie tautinių mažumų narių vardų bei pavardžių rašybą oficialiuose dokumentuose tautinių mažumų kalbomis, Lietuvoje egzistuoja teisinis reglamentavimas, kad vardai ir pavardės turi būti rašomi naudojant lietuvišką raidyną, tačiau išlaikant originalų asmenvardžio skambesį. Remiantis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijomis, toks oficialios valstybinės ir tautinių mažumų kalbų derinimas rašant tautinių mažumų asmenvardžius yra tik alternatyva tikrosios teisės užtikrinimui. Toks šios teisės įgyvendinimo būdas nėra laikomas visišku įgyvendinimu. Visišku šios teisės užtikrinimu laikoma galimybė rašyti tautinių ma˛umų narių vardus bei pavardes oficialiuose dokumentuose naudojant originalų tautinių mažumų alfabetą. Visa tai rodo, kad Lietuva neužtikrina šių tautinių mažumų teisių. Valdžios atstovai turi imtis veiksmų tam, kad suderintų konstitucinį valstybinės kalbos principą ir tautinių mažumų teises.• The purpose of this thesis was to investigate whether Lithuanian legal regulation ensures national minorities right to freely use their native language. This analysis includes such national minorities language rights: communication with local administrative authorities and writing names and surnames in official documents in national minorities language. Those two rights of national minorities are connected with official state matters. The problem is that it is set in Constitution of Lithuanian Republic that official language in Lithuania is lithuanian and all public matters have to be proceeded in official language. In Constitution of Lithuania there is also set that national minorities have the right to foster their native language. In addition to this, international legal documents grant the right to use national minorities languages in above mentioned areas of state matters. So there is a collision between the constitutional principle of lithuanian state language and the right to freely use national minorities languages when communicating with local administrative authorities, also the conflict arises in writing national minorities names and surnames in official documents. Because of this, national minorities assert that abovementioned rights are not ensured in Lithuania. • The hypothesis of this study was that Lithuanian legal regulation ensures national minorities right to freely use their native language in communication with local administrative authorities and in writing names and surnames in official documents in national minority language. • The results of the study were that lithuanian legal regulation does not ensure national minorities right to freely use national minority language when communicating with local administrative authorities and only partly ensures the right to write names and surnames in official documents in national minority language. All administrative procedures in local administrative authorities have to take place in lithuanian language. So there is no way to communicate with administrative authorities in national minorities languages, despite the fact that in some regions there is a big concentration of minorities. When talking about writing names and surnames in offical documents in minority language, there is a regulation in Lithuania, that those names have to be written using lithuanian alphabet maintaining the original sounding of the name. But According to the Advisory Committee of the Framework Convention for the protection of national minorities, matching the official language with national minority language when writing national minorities names and surnames is only an alternative to ensure the right to write national minorities names in national minority language. This way of implementing that right is not regarded as a full implementation of the right. The full implementation would be − to spell national minorities names in official documents using original national minority alphabet. So this shows that Lithuania does not implement the right to communicate with local administrative authorities at all. When talking about writing names and surnames in national minority language – Lithuania implements it only partly and not fully. The conclusion is that the authority has to take action to match the constitutional principal of lithuanian state language and national minorities rights, also it has to comply with international obligations and ensure national minorities rights to freely use their native language.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta