Changes in consumption and its environmental impact in Lithuania in the context of eurointegration process

Pagrindinis vykdomos ES sanglaudos politikos tikslas - skirtumų tarp senųjų ir naujųjų narių gyvenimo lygio mažinimas. Sparti ES šalių konvergencija lėmė ne tik naujųjų ES narių spartesnį ekonomikos augimą, bet ir spartų vartojimo didėjimą, kuris kelia didelę grėsmę aplinkos kokybei. Todėl Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra suformuluotas bendras strateginis uždavinys, kad augant ekonomikai, poveikis aplinkai turi augti bent perpus lėčiau nei gamyba ir vartojimas. Darbo tikslas - išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių ir aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesus, nustatyti Lietuvos socio-ekonominių veiksnių įtaką vartojimui ir įvertinti vartojimo pokyčių poveikį aplinkai bei gyventojų elgsenos palankumą aplinkai lemiančius veiksnius. Darbe kompleksiškai išanalizuoti ES šalių socio-ekonominių bei aplinkosauginių rodiklių konvergencijos procesai. Nustatyta, kad Lietuva pagal visus socio-ekonominius rodiklius artėjo ES senbuvių link, tačiau pagal rūgštinančių medžiagų emisijas net viršijo jų lygį. Spartus išlaidų augimas lėmė esminius vartojimo struktūros pokyčius, kai išlaidos prabangos prekėms augo itin sparčiai ir tai sumažino išaugusio vartojimo poveikį aplinkai. Tiesioginis vartojimo poveikis aplinkai augo žymiai lėčiau (išskyrus transporto taršą) nei vartojimas arba išvis neaugo. Žmonių elgsenos palankumą aplinkai lemia jų bendrųjų vertybių pripažinimas, pagrindinių aplinkos problemų svarbos vertinimas bei pasiryžimas prisiimti atsakomybę už aplinkos problemų sprendimą. Tad siekiant sumažinti vartojimo poveikį aplinkai, būtina suteikti gyventojams daugiau žinių apie aplinkos problemas bei ugdyti jų pasiryžimą savo kasdiene elgsena prisidėti prie aplinkos problemų sprendimo.The most important objective of the ES cohesion policy is the convergence of lifestyle of new and old EU member states. The fast convergences of the EU countries determine not only the fast economic growth in the new members, but also the fast boost in consumption, which endanger the environment. Therefore in Lithuanian national strategy for sustainable development is stated the goal, that in the case of economy growth, the environmental impact should grow at least twice slower than production and consumption The aim of the research - to analyze the convergence of socio-economic and environmental indicators in the EU, to estimate impact of socio-economic factors’ to consumption and to assess environmental impact of consumption and the determinants of environmentally friendly behaviour. In the work were there complexly analyzed the convergence of the socio-economic and environmental indicators in the EU countries. There was evaluated, that Lithuania was catching-up the old EU member states by all investigated socio-economic indicators, however according to emission of acidifying compounds it even exceeded the level of EU15. The fast increase of disposable income determined the changes in Lithuanian consumption structure, when the consumption expenditure for luxury goods grew very fast and it slowed down the growth in environmental impact of increasing consumption. The environmental impact of consumption (except transport) increased considerably slower than consumption or it did not increase at all. The environmentally friendly behaviour of citizens is mostly determined by personal general values, evaluation of importance of the main environmental problems, and willingness to assume the responsibility for the solution of environmental problems. Therefore, seeking to reduce the environmental impact of consumption it is important to provide more information about the main environmental problems and to develop the willingness to contribute to the solutions of environmental problems in the daily life.Vytauto Didžiojo universiteta