Problematical aspects of combatant's concept

Kombatanto sampratai tarptautinėje humanitarinėje teisėje skiriamas ypatingas vaidmuo. Tik kombatantai ginkluoto konflikto metu turi teisę pulti priešininkus ir gintis nuo jų visais įmanomais būdais, neprieštaraujančiais karo įstatymams ir papročiams. Ir priešingai, kombatantai gali būti atakuojami visais teisėtais būdais tol, kol jei aktyviai priešinasi. Todėl yra labai svarbu suprasti, kas pagal tarptautinę humanitarinę teisę gali būti priskiriami kombatantams. Pagrindinė šio darbo hipotezė yra tai, kad iš ankstesnių laikų mus pasiekusią kombatanto sampratą ir apibrėžimą yra problematiška pritaikyti šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, nes yra pasikeitęs šių konfliktų pobūdis. Analizuojant kombatanto sampratą, jos istorinę raidą, su šia samprata susijusius tarptautinės humanitarinės teisės šaltinius bei akademinę literatūrą, padaroma išvada, kad tokia hipotezė pasitvirtino. Darbe nurodoma, kad šiuolaikiniuose ginkluotuose konfliktuose aktyviai dalyvauja bent jau kelios asmenų grupės, kurias yra sudėtinga įsprausti į dabar egzistuojantį kombatanto sąvokos apibrėžimą. Viena tokia grupė asmenų – tai „asmenys aktyviai dalyvaujantys kariniuose veiksmuose: (taip vadinami „neteisėti kombatantai“). Kita grupė – privačios karinės saugos kompanijos ir jų darbuotojai. Darbe parodoma, kad tai, jog šias grupes sunku priskirti tradicinėms tarptautinėje humanitarinėje teisėje išskiriamoms asmenų grupėms, turi ne vien tik teorinę reikšmę. Kadangi tarptautinėje humanitarinėje teisėje kiekvienai išskiriamai grupei asmenų tenka atitinkamos teisės ir pareigos, negalėjimas konkretaus individo priskirti vienai iš šių grupių reiškia tai, kad lieka neaišku, kaip su tokiu individu turi būti elgiamasi, o tai savo ruožtu gali sunku priskirti tradicinėms tarptautinėje humanitarinėje teisėje išskiriamoms asmenų grupėms, turi ne vien tik teorinę reikšmę. Kadangi tarptautinėje humanitarinėje teisėje kiekvienai išskiriamai grupei asmenų tenka atitinkamos teisės ir pareigos, negalėjimas konkretaus individo priskirti vienai iš šių grupių reiškia tai, kad lieka neaišku, kokias teises ir pareigas šis individas turi ir kaip su juo turi būti elgiamasi. Tai savo ruožtu gali sudaryti sąlygas tarptautinės humanitarinės teisės normų ir žmogaus teisių pažeidimams. Darbe taip pat nurodomos labiausiai tikėtinos kryptys ir tendencijos, kuriomis vystysis tarptautinė humanitarinė teisė, bandant išspręsti minėtas problemas.The concept of combatant is one of the key concepts in international humanitarian law. Only combatants have the right to attack and to resist the enemy by all the methods not forbidden by the laws and customs of war. Conversely, it is legitimate to attack and resist them by lawful methods, so long as they continue to fight. Thus it is very important to know what kind of persons qualify as combatants under international humanitarian law. The key thesis of this graduate paper is that the concept and definitions of the combatant, as they evolved over time in history, do not suit well the present armed conflicts taking place all over the world. Through the in-depth analysis of the core elements of the concept of combatant, analysis of the international legal instruments and how those instruments have changed over time, it is shown, that at least several groups of persons exists, which are taking active role in hostilities of the modern armed conflict, and which do not fit well under current concept of „combatant“, as well as under other categories of persons, traditionally recognized by international humanitarian law. The first group is „persons taking active part in hostilities“ (i.e. „unlawful combatants“) and the second being employees of the private military security companies. It is shown that the fact, that those groups do not fit well under current definitions is not only of the theoretical importance – since international humanitarian law attaches different rights and obligations to the different categories of persons, failure to identify correctly to which of particular groups each individual belongs, could lead to the mistreatment of that individual and to the breach of rules of international humanitarian law or human rights. Finally, the paper indicates some possible trends and ways how those problems could be addressed.Vytauto Didžiojo universiteta