The architecture of wooden schools: its’ value and possibilities to retain it

Lietuvoje XIX a. pabaigoje bei XX a. pirmoje pusėje gausiai statyti mediniai pradinių mokyklų pastatai iki šiol plačiau nenagrinėti. Šiuo darbu siekiant užpildyti esamą spragą iškeliamas tikslas atskleisti Lietuvoje statytų medinių mokyklų architektūrinę įvairovę, vertę ir išsaugojimo galimybes. Tema atskleidžiama remiantis 50 projektų medžiaga. Natūroje siekiant išsiaiškinti pastatų būklę bei panaudos įvairovę atrinkta 15 pastatų. Jų pagrindu nustatytos ir vertingosios savybės. Pirmuose keturiuose darbo skyriuose naudojant aprašomąjį ir lyginimo metodus gilinamasi į skirtingų tipų mokyklų projektus. Pateikiama aptariamų mokyklų fasadų ir vidaus patalpų išdėstymo analizė, plačiau pristatomos atskiros fasadų kompoziciją formuojančios detalės. Mokyklų architektūros pokyčių priežastingumas grindžiamas politiniais, ekonominiais ir socialiniais veiksniais. Penktame skyriuje, remiantis natūros tyrimų duomenimis įvardijamos mokyklų vertingosios savybės, būklė bei išlikimo galimybės. Lauko tyrimus dokumentuojanti medžiaga pateikiama prieduose. Priedas Nr. 1 skirtas pasirinktų architektūros objektų aplinkos, istorijos, būklės ir panaudos charakteristikoms, priedas Nr. 2 – fotofiksacijai. Tyrimu nustatyta, kad mokyklų pastatų raida atspindi svarbiausias kiekvieno istorinio laikotarpio švietimo ir ugdymo tendencijas. Skirtingų tipų pastatai keičiantis laikotarpiams įgavo naujų bruožų. XIX a. pradžioje statytos mokyklos planiniu-tūriniu sprendimu ir fasadų kompozicija nedaug skyrėsi nuo tradicinių liaudies gyvenamųjų namų. XX a. pradžioje, keičiantis politinei ir ekonomei situacijai, dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradėtos statyti didesnės, išraiškingesne architektūra pasižyminčios mokyklos. Nepriklausomoje Lietuvoje statytose mokyklose įžvelgiamas skirtingas raidos kelias: vienos klasės pastatuose išryškėjo ankstesnių laikotarpių tradicijos tąsa, o didesnėse mokyklose reiškėsi modernizmo architektūros tendencijos. Natūros tyrimas atskleidė, kad mokyklos vertingos ne tik architektūriniu požiūriu, bet turi ir kompleksinę kultūrinę vertę. Nepaisant dar kol kas išlikusios pastatų gausos, mediniam mokyklų paveldui gresia išnykimas. Daugelis buvusių ugdymui skirtų pastatų šiuo metu išlaikę visuomeninę funkciją, tačiau dėl netinkamai vykdomų tvarkymo darbų praranda išlikusį autentiškumą. Siekiant išsaugoti šiuos paveldo objektus, atliekamus priežiūros darbus turėtų kontroliuoti paveldosaugos specialistai. Vertingiausiems ir geriausiai išlikusiems pastatams būtina teisinė apsauga.The wooden buildings that were commonly built during the end of the 19th century and the first half of the 20th century in Lithuania have not been yet broadly examined. Thus the purpose of this research is to uncover and analyse the architectural variety and value of the wooden schools built in Lithuania and to consider the possibilities to retain it. The topic of this research was chosen in order to fill in the gaps in information about the architecture of wooden schools. This research is based on 50 projects. 15 buildings were selected in order to explore the condition of such buildings and its’ variety of practical use. On this basis the valuable characteristics were indentified. The first four chapters of the paper are composed while using the descriptive method and comparative analysis. These chapters investigate the projects of different types of schools and reveal the analysis of arrangement of facade and interior rooms of the schools that are being discussed. There is also a wider introduction of the separate details that form the composition of the facade. The causality of changes in schools’ architecture is grounded on political, economical and social factors. The practical part is presented in chapter 5. This chapter provides the results of the research carried out on valuable characteristics of schools and possibilities to retain this kind of buildings. The material on the outside research is presented in the appendixes. In Appendix No. 1 the characteristics of chosen architectural objects’ surroundings, history, conditions and practical use are listed, while Appendix No. 2 presents the photo-fixation. The results of this research indicate that the development of school buildings reflect the main educational tendencies of each historical period. Different types of buildings gathered new features and elements during the change of epochs. Schools that were built at the beginning of the 19th century were just slightly different from the traditional demotic dwelling-houses on the aspects of facades’ composition and scheduled – volumetric solutions. The beginning of the 20th century brought more changes. Due to the political and economical situation new, larger, and architecturally more expressive schools were started to build in Lithuania’s territory. The schools built in independent Lithuania reflect different ways of development: the buildings of only one classroom retained the traditions of previous periods, while the larger schools expressed the tendencies of modern architecture. Practical part of the research suggested that schools are valuable not only on architectural point of view but it could also have an integrated cultural value. Nonetheless we still have quite a lot of wooden schools left, today these buildings face with a serious threat of extinction. Most of the former educational buildings still retain the public function, however this heritage keeps on losing its’ authenticity due to the inappropriate maintenance. On purpose to preserve these objects of heritage, the maintenance and repair of the buildings should be under the control of heritage research specialists. The most valuable and best preserved buildings must be guaranteed the legal protection.Vytauto Didžiojo universiteta