In house procurement exception in the EU and Lithuanian legal systems

Valstybė įsigydama prekių, paslaugų ar pirkdama darbus kiekvienais metais išleidžia didžiules pinigų sumas. Yra didelis viešasis visuomenės interesas, kad šios lėšos būtų išleidžiamos ne tik racionaliai, bet ir užtikrinant skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo, proporcingumo ir kitus principus. Šiems principams užtikrinti, o taip pat fundamentalių ES laisvių – laisvo prekių, paslaugų, asmenų judėjimo ir įsisteigimo teisės realizavimui ir įgyvendinimui yra skirta viešųjų pirkimų sistema. Viešųjų pirkimų sistemoje taip pat labai svarbų vaidmenį užima siekis, kad sudarant viešojo pirkimo sutartis būtų užtikrinta konkurencija. Šiam siekiui yra skirtos visos viešųjų pirkimų procedūros. Tik užtikrinus konkurenciją prekių ar paslaugų tiekimo, ar darbų atlikimo pirkime gali būti įgyvendintas racionalaus lėšų panaudojimo principas užtikrinant efektyviausią ir skaidriausią viešųjų finansinių išteklių panaudojimą ir gaunant geriausios vertės prekę, paslaugą ar darbus už sumokamą kainą. Skaidrios viešųjų pirkimų procedūros yra tuo pačiu ir apsauga nuo korupcijos. Tačiau viešųjų pirkimų teisėje yra baigtinis sąrašas atvejų, kai įstatymų leidėjas mano, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių arba minėtų principų, viešo intereso ir konkurencijos užtikrinti nereikia, arba juos galima užtikrinti kitokiais, nei viešojo pirkimo procedūros, būdais. Viešieji pirkimai yra harmonizuotos ES vidaus rinkos taisyklių dalis, todėl neturėtų būti skirtingų viešųjų pirkimų išimčių Europos Sąjungoje ir jos narėje – Lietuvoje. Vieną iš viešųjų pirkimų išimčių, vidaus pirkimų išimtį, yra nustatęs, įtvirtinęs ir aiškina Europos teisingumo teismas savo jurisprudencijoje. Tačiau tokios išimties nėra nustatyta Lietuvos teisės aktuose, kuriais įgyvendinama Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisė. Šia išimtimi vadovautis savo veikloje perkančiosioms organizacijoms neleidžia ir Lietuvos teismai, tvirtindami Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo teisę priimant teisės aktą atsižvelgti ar ne į Europos teisingumo teismo suformuotą praktiką. Tokiu būdu iš perkančiųjų organizacijų atimama galimybė ir teisė remtis ir taikyti Europos teisingumo teismo sprendimais sukurtomis teisinėmis normomis. Tokiu būdu neužtikrinamas Lietuvos teisinio reguliavimo ir teismų praktikos atitikimas Europos teisingumo teismo praktikai.Every year the State spends huge financial resources on the purchase of goods, services or works. The public interest requires that these financial resources are spent not only in a rational way but also meeting transparency, non-discrimination, equality, proportionality, and other principles. The primary objective of public procurement system is to ensure and protect the above mentioned principles and implement the fundamental EU freedoms, i.e. free movement of goods and services, free movement of persons, and freedom of establishment. A very important aim of public procurement system is to ensure fair competition which is of highest importance when concluding public procurement contracts. All public procurement procedures serve to meet this aim. The rational way of spending financial resources may be implemented only if fair competition is ensured when buying goods, services, or works. Competition ensures the most effective and transparent use of the public finances and buying of the best value goods, services, or works for the paid money. Transparent public procurement procedures also help fight against corruption. The public procurement rules generally apply if a contracting authority intends to conclude for pecuniary interest a contract in writing with an entity which is formally distinct from it and independent of it regarding to decision-making. However, the public procurement law contains an exhaustive list of cases, when due to some reasons or the above mentioned principles, legislators consider that public interest and competition do not have to be ensured or they can be ensured in some other than public procurement procedures, ways. Public procurement is a part of the harmonized EU domestic market rules; therefore, there should not be different public procurement exceptions in the EU and its Member State Lithuania. The European Court of Justice has established, consolidated, and clarified one of public procurement exceptions, “in house” procurement exception, in its jurisprudence. The procurements that are withdrawn from market competitions and where public contracts are concluded without prior obligation to call for tenders. “In house” exemption involves no requirement to hold public procurement procedures and allows flexibility. That is why it is attractive for the local authorities. Bearing in mind that “in house” procurement does not violate the EU public procurement directives and, probably, the Treaty and its principles, it also creates some threats and leaves the place for unfairness and misuse of the exemption. The author of this article seeks to examine the EC public procurement directives, the case law of the European Court of Justice regarding the “in house” procurement exception as well as Lithuanian Law on the Public Procurement and the case law of Lithuanian courts regarding the “in house” procurement. It becomes obvious that “in house” procurement exception has not been established in the legal acts of the Republic of Lithuania, based on which the EU public procurement law is implemented. However, available information in the webpage of Competition Board shows that local contracting authorities use “in house” procurement exception when directly entrust contracts to an entity. Lithuanian courts do not allow the contracting authorities to follow this exception. They maintain that the legislator of the Republic of Lithuania has right either to take into account the established practice of the European Court of Justice or no. Therefore, contracting authorities are deprived of the possibility to refer and apply the legal norms of the European Court of Justice. Thus, this does not ensure the compliance of the Lithuanian legal regulations and court practice to the practice of the European Court of Justice.Vytauto Didžiojo universiteta