Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės

The main results of the PhD thesis are described in the summary. The main objective of the thesis is to define the acquisition of lexical and morphosyntactic features of Lithuanian adjective. The analysis is based on the large quantity of linguistic data (~ 400 000 words), which is the corpus of four children compiled according the method of longitudinal observation. The study has interchangeably applied several methods of analysis: longitudinal observation, corpus linguistics, error analysis and comparative method. Statements to be Defended 1. Lexical features of adjectives are acquired by children with difficulties: they often confuse adjectives of a single semantic group and make many errors. 2. Children easily acquire morphosyntactic features of adjectives: they do not make many errors. Some errors may be observed only in cases, when adjective paradigms do not coincide with noun paradigms. 3. Lexical and morphosyntactic features of adjectives are acquired simultaneously. The meaning of adjective is realised only when multi-word combinations and morphosyntactic features have been acquired. 4. The acquisition of adjectives correlates with the individual language development. Bigger lexical variety of adjectives is more characteristic to children with early and late language development, if compared to children with typical language development. Morphosyntactic features of adjectives do not pose problems to children with late language development. 5. The acquisition of adjective is influenced by the input, as well as by the linguistic system. The frequency of lexical and grammatical categories in child directed speech is related to the simplicity of acquisition, while the system of the Lithuanian language facilitates the acquisition of adjective’s agreement features.Santraukoje pateikiami pagrindiniai disertacinio tyrimo metu gauti rezultatai. Aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti leksines ir morfosintaksines lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimo ypatybes. Tyrimui pasirinktas didelės apimties šaltinis – keturių vaikų kalbos tekstynas (~ 400 000 žodžių), sukauptas ilgalaikio stebėjimo metodu. Tyrimas atliktas taikant ir derinant kelis metodus: ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, klaidų analizės ir lyginamąjį. Atlikus tyrimą darbe pagrindžiami šie ginamieji teiginiai: 1. Vaikams sudėtinga įsisavinti būdvardžio leksines ypatybes: dažnai painiojami vienos leksinės semantinės grupės būdvardžiai, daroma daug klaidų. 2. Vaikai lengvai įsisavina morfosintaksines būdvardžio ypatybes: klaidų nėra daug, dažniau klystama tik retų paradigmų būdvardžius derinant su daiktavardžiais. 3. Būdvardžio leksinės ir morfosintaksinės ypatybės įsisavinamos drauge. Būdvardžio reikšmė suvokiama tik pradėjus vartoti keliažodžius pasakymus, įsisavinus gramatines ypatybes. 4. Būdvardžio įsisavinimas susijęs su individualia vaiko kalbos raida. Ankstyvajai ir vėlyvajai kalbos raidai būdinga didesnė būdvardžių leksinė įvairovė nei įprastai kalbos raidai, o vaikams, kurių kalbos raida vėlyva, nesudėtinga įsisavinti būdvardžio morfosintaksinius požymius. 5. Būdvardžio įsisavinimą veikia ne tik aplinkos veiksniai (vaikiškoji kalba), bet ir kalbos sistema. Kaip ir įsisavinant kitas kalbos dalis, vaikų kalboje vyrauja vaikiškojoje kalboje dažniausiai vartojamos būdvardžio leksemos ir gramatinės kategorijos. Kalbos sistema būdvardžio įsisavinimui svarbesnė nei kitoms kalbos dalims, nes ji lengvina būdvardžio derinamųjų požymių suvokimą.Vytauto Didžiojo universiteta