Experiences of biological children whose family fosters a child

Įvairios diskusijos vaiko globos šeimoje tema pastaruoju metu populiarios Lietuvos žiniasklaidoje, socialinės politikos ir praktikos srityse. Tačiau globojančios šeimos klausimai analizuojami gana siaurai: daugiausiai žiūrima į globojamų vaikų gyvenimo kokybę, globėjų ir globojamų vaikų tarpusavio santykius. Yra nemažai socialinių reklamų, skatinančių globoti šeimoje svetimus vaikus, vyksta globėjų tėvų paruošimas, jiems teikiamos socialinės paslaugos. Tačiau dažnai užmirštama, kad globojančioje šeimoje gali augti ir biologiniai vaikai. Nėra aišku, kokį poveikį negiminaičio vaiko globa daro globėjų vaikams, ką jie išgyvena; kas ir kaip, jų nuomone, šeimoje pasikeičia priėmus globoti negiminaitį vaiką; kaip jie bendrauja su globojamu vaiku; kokį vaidmenį prisiima globos procese? Dėl šių priežasčių darbo autorė siekia atskleisti biologinių vaikų patirtį šeimoje, globojančioje negiminaitį vaiką (-us). Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, siekiantis apibūdinti gilesnį šio fenomeno supratimą, parodant kaip jį apibūdina patys biologiniai vaikai. Šio tyrimo objektas – biologinių vaikų patirtis šeimoje, globojančioje negiminaitį vaiką. Tyrimo tikslas – atskleisti biologinių vaikų patirtį šeimoje, globojančioje negiminaitį vaiką. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti pokyčius šeimoje, priėmus globoti negiminaitį vaiką; 2. Apibūdinti globėjų biologinių ir globojamų vaikų tarpusavio santykius; 3. Atskleisti negiminaičio vaiko globojimo patirties vertę globėjų biologiniams vaikams. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Remtasi interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija bei subjektyvistine epistemologijos pozicija. Apklausti 13-19 m. jaunuoliai: 2 vaikinai ir 8 merginos, kurie gyvena savo šeimose, globojančiose negiminaitį vaiką (-us). Kokybiniams duomenims analizuoti buvo taikomas interpretatyviosios fenomenologijos analizės metodas. Tyrimu atskleista, kad, atvykus globotiniui į šeimą, keičiasi visas šios šeimos gyvenimas: tarpusavio santykiai, vaidmenys, taisyklės. Santykiai tarp globėjų biologinių ir globojamų vaikų yra dinamiški, pereina tam tikrus etapus. Biologiniai vaikai, šeimoje globojant jaunesnius už save vaikus, dažniausiai prisiima vyresnės sesers ar brolio vaidmenį ir su šiuo vaidmeniu susijusias pareigas: globotinio priežiūra, rūpinimasis, mokymas, saugojimas, atsakomybės prisiėmimas už globotinį. Prisirišus prie globotinio ir vėliau jam išvykus iš šeimos, biologiniai vaikai išgyvena atsiskyrimo procesą: liūdesį, vienatvę, ilgesį. Atskleista, kad negiminaičio vaiko globa šeimoje dažniausiai yra vertinga biologiniams vaikams: jie mokosi prižiūrėti mažesnius vaikus, būti labiau empatiškais, geriau suprasti kitus žmones, įgyja kasdieninių problemų sprendimo įgūdžių.Recently, discussions on different topics regarding child‘s fostering in family, have been escalated in Lithuanian mass media, in social policy and practice. However, only a narrow spectrum of issues faced by foster families are being addressed: these are issues such as the quality of foster child‘s living surroundings, relationships between a foster child and the carers. Quite a few social advertisements, promoting children foster care, are being publicized; there are given preparatory courses and the social services for foster parents. But for the most part it is forgotten, that in a foster family there may also be growing-up biological children. It has not been found out yet, what impact on biological children has a child‘s foster care; what and in what ways changes occur in the family after the coming of a foster child; how biological children communicate with the foster child, and what roles they assume during the child‘s foster care process. Due to all these before-mentioned questions, the author of this Thesis seeks to find out the experiences of biological children growing-up in families together with foster child/ children. This has been the first research in Lithuania with a goal to provide a deeper understanding of this phenomenon from the very own perspective of biological children. Object of the research – experiences of foster carers’ biological children. Goal of the research – to reveal the experiences of biological children whose family fosters a child. Task of the research: 1. To show the changes those occur in a family after adopting a foster child. 2. To describe the relationship between the foster carers’ biological children and foster children. 3. To show what worth lies within the foster carers’ biological children experience. To achieve the research goal, there has been conducted a qualitative research. There were used the interpretative constructive ontology and the subjective epistemology. 10 young persons, age 13–19, have been interviewed: 2 boys and 8 girls, living in their biological families that foster a child. The collected qualitative data were analyzed by applying the method of interpretative phenomenological analysis. The research has shown that after a foster child comes into a foster family, the whole family life changes: interpersonal relationships, roles, rules. The relationships between carers’ biological children and the foster children are dynamic. If biological children are older then the foster child, they will take up a role of an older sister or brother and the duties that accompany these roles, such as: caring, teaching, and protecting. If carers’ biological children get attached to a foster child, they will go through difficult experiences when a foster child leaves the family. They can feel sorrow, loneliness, emptiness and sadness. It has been found out, that a fostering of child in their family is worthy: biological children learn to take care of younger children, to be emphatic, to understand other people, as well acquire daily-life problem solving skills.Vytauto Didžiojo universiteta