Stressogenic situation coping strategies interface with personal and situational anxiety of students

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp studentų naudojamų stresogeninių situacijų įveikimo strategijų ir asmenybinio bei situacinio nerimastingumo. Tyrime dalyvavo 1001 respondentas (studentai vyrai ir moterys) iš Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų, Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetų. Tiriamieji pildė tyrimo klausimyną, kurį sudarė CISS metodas, skirtas stresogeninių situacijų įveikimo strategijų nustatymui, Spilgerg‘o nerimo skalės, nerimo ir nerimastingumo lygiui įvertinti, bei demografiniai klausimai. Tiriamieji apklausti semestrų pradžioje (877 respondentai), semestrų pabaigoje (536 respondentai) ir dalis jų egzamino metu (252 respondentai). Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai - vyrai ir moterys, pasižymintys mažesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais (išreikštais paskaitų metu), dažniau naudoja į problemą orientuotą stresogeninių situacijų įveikimo strategiją nei studentai, pasižymintys aukštesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais. Tuo tarpu studentai vyrai, pasižymintys aukštesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais (išreikštais paskaitų metu), dažniau naudoja į emocijas orientuotą stresogeninių situacijų įveikimo strategiją nei studentai, pasižymintys mažesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais. Taip pat ir studentės moterys, pasižyminčios aukštesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais (išreikštais paskaitų metu) bei aukštesniu nerimo lygiu egzamino metu, dažniau naudoja į emocijas orientuotą stresogeninių situacijų įveikimo strategiją, nei studentės su mažesniais nerimo ir nerimastingumo lygiais. Studentės su aukštesniu nerimo lygiu egzamino metu taip pat dažniau naudoja į vengimą orientuotą įveikimo strategiją, nei studentės, egzamino metu išreiškusios žemesnį nerimo lygį. Palyginus studenčių moterų nerimo lygius (išreikštus semestro pabaigoje ir egzamino metu) paaiškėjo, kad tos, kurioms nerimas egzamino metu padidėjo daugiau, rečiau taiko į emocijas orientuotą ir dažniau į problemą orientuotą įveikos strategijas, nei studentės, kurioms nerimo lygis egzamino metu padidėjo mažiau arba sumažėjo.The aim of the study was to establish links between the students used strategies to cope with stressogenic situations and their personal and situational anxiety. The study included 1001 respondents (male and female students) from Vytautas Magnus University Social Sciences, Natural Sciences and Informatics faculty. Subjects filled out a questionnaire survey, which included CISS approach to estimate coping strategies in stressogenic situations, Spielberger anxiety scale to assess state and trait anxiety levels, and demographic questions. Respondents filled out survey questionnaires at the beginning of the semester (877 respondents), at the end of the semester (536 respondents) and part of them during the exam (252 respondents). The results showed that the students (men and women), having less state-anxiety and trait-anxiety levels (expressed in lectures), used problem-oriented coping strategies for stressogenic situations more often than students, having higher levels of state and trait-anxiety. Meanwhile, male students, having higher levels of state and trait-anxiety (as expressed in lectures), used emotion-oriented coping strategies for stressogenic situations more ofen than students having less state and trait-anxiety levels. Female students, who expressed higher levels of state and trait-anxiety (expressed in lectures) and a higher level of state-anxiety during the exam, more commonly used emotion-oriented coping strategies than students with lower levels of state and trait-anxiety. Students with higher levels of state-anxiety during the test either more frequently use avoidance-oriented coping strategies than students with lower state-anxiety levels during the test. A comparison of state-anxiety levels of female students (as expressed at the end of the semester and final exam) showed that those, who have more increased state-anxiety levels during the test, less frequently applied to the emotion-oriented and more frequently applied to the problem-oriented coping strategies than students who have less increased state-anxiety levels.Vytauto Didžiojo universiteta