Women`s names in Polish and Lithuanian languages – tradition, norm and newest tendencies

Niniejsza praca magisterska jest poświęcona zagadnieniu płci w języku i kulturze, które zostanie ukazane z perspektywy dwu sąsiednich kultur – polskiej i litewskiej. Celem pracy jest ukazanie językowych sposobów wyrażania płci żeńskiej na płaszczyźnie leksykalnej i słowotwórczej w języku polskim i litewskim. Norma oraz zwyczaj językowy w zakresie nazw żeńskich odtworzone zostały w tej pracy na podstawie opracowań normatywistycznych oraz licznych, zwłaszcza w języku polskim, prac językoznawczych. Najnowsze tendencje natomiast zostały zilustrowane przykładami pochodzącymi ze współczesnych tekstów prasowych. Materiał do analizy językowej uzyskano metodą słownikową oraz metodą ekscerpcji wybiórczej. Bazą źródłową posłużyły dane językowe zawarte w słownikach oraz teksty z periodyków polskich „Polityka” i „Viva!” oraz litewskich „Veidas” i „Žmonės” z lat 2000-2014. Praca składa się z czterech rozdziałów. W rozdziale teoretycznym zostały omówione najważniejsze założenia teorii kognitywistycznej, pojęcie językowego obrazu świata oraz problematyka mieszcząca się w zakresie lingwistyki płci (gender linquistics). W drugim rozdziale rekonstruuje się wizerunek kobiety w języku polskim i litewskim na podstawie znaczenia i nacechowania emocjonalnego leksemów należących do pól leksykalnych kobieta i moteris. Kolejny rozdział jest poświęcony analizie żeńskich odpowiedników nazw męskich w kilku grupach znaczeniowych (tytuły naukowe, tytuły służbowe, nazwy zawodów i nazwy charakteryzujące). Omawia się sposoby ich tworzenia, ukazuje się przyczyny blokujące derywację nazw żeńskich oraz zakres ich użycia w funkcji predykatywnej, generycznej (rodzajowej) i szczegółowej. Rozdział IV zawiera analizę żeńskich odpowiedników nazw męskich w języku litewskim. Ostatni rozdział V pracy ukazuje zmiany w zakresie nazwisk żeńskich. Analiza porównawcza języka polskiego i litewskiego wykazuje, że środki językowe służące do wyrażania płci żeńskiej w obu językach są bardzo zbliżone w płaszczyźnie leksykalnej, a znacznie bardziej zróżnicowane pod względem słowotwórczo-strukturalnym. Najnowsze tendencje pokazują jednak, że oba języki podążają w kierunku symetrii rodzajowo-płciowej.This master's degree work (Women`s names in Polish and Lithuanian languages is tradicion, norm and newest tendencies) is dedicated to the question of sex in a language and culture, that will be shown from the perspective of two nearby cultures - Polish and Lithuanian. The aim of the work is to show linguistic methods of expression of women`s sex on a lexical and word-formation base in Polish and Lithuanian languages. A standart as well as language customs in the sphere of the women`s names were investigated on the basical searching of normative and also personal investigations especially in Polish linguistic works. The newest tendencies towards this work were illustrated by examples from modern media ( texts). All material of the language analysis was managed to get by using lexicographic dictionaries and also using a method of selection texts in different Polish and Lithuanian magazines and newspapers. All this material was written with the help of language dictionaries and original sources of \"Politician\" and \"Viva!”, and using also Lithuanian \"Veidas\" and \"Žmonės\" magazines from 2000-2014. The work consists of four sections. The major grounds of theory of cognitivist were discussed in a theoretical part as well as the concept of language understanding of the world also range of problems, that are contained in the sphere of sex linguistics (gender of linquistics). In the second section the image of women is reconstructed in the Polish and Lithuanian languages on the basis of valuable and emotional characteristics of conception that belong to the lexical fields kobieta and moteris. The third section is dedicated to the analysing of women`s accordances of the masculine names in a few valuable (scientific titles, official titles, names of competitions and characterizing names) groups. It is spoken about the methods of creation, and reasons which blackout the derivation of women`s names as well as the sphere of using them in a predicative function, specific difference (genre) and details. The final chapter of the work shows last changes in the sphere of the women`s names. The comparative analysis of the Polish and Lithuanian languages confirms that language resources, which serve to express women`s sex in both languages are very close in a lexical plane, and considerably more different from the point of view of word-formation-structure. The newest tendencies show however, that both languages are developing in the direction of genre-sexual symmetry.Šis magistro darbas yra skirtas aptarti lyčių klausimą kalboje ir kultūroje, kuris bus parodytas iš dviejų kaimyninių kultūrų perspektyvos - lenkų ir lietuvių. Darbo tikslas yra parodyti kalbinius moteriškosios lyties išraiškos būdus, atsižvelgiant į lenkų ir lietuvių kalbų leksiką ir žodžių darybą. Normos ir kalbos tradicijos susijusios su moteriškais vardais šiame darbe buvo atkurtos remiantis normatyviniais leidiniais ir lenkų kalbos lingvistiniais darbais. Tačiau naujausios tendencijos iliustruojamos pavyzdžiais iš šiuolaikinės spaudos tekstų. Medžiaga skirta kalbų analizei buvo gauta naudojant žodynų ir selektyvų ištraukų metodą. Remiausi lingvistiniais duomenimis, esančiais žodynuose, o taip pat tekstais iš 2000-2014 m. lenkiškų periodinių žurnalų \"Polityka\" ir \"Viva!\" ir lietuviškų \"Veidas\" ir \"Žmonės\". Darbą sudaro keturi skyriai. Teoriniame skyriuje buvo aptartos svarbiausios kognityvinės teorijos, kalbos pasaulėvaizdžio sąvoka, o taip pat problematika susijusi su lyties lingvistikos (gender linguistics) koncepciją. Antrajame skyriuje yra rekonstruojamas moters įvaizdis lenkų ir lietuvių kalbose remiantis stilistinių sinonimų, priklausančių semantiniams laukams kobieta ir moteris, analize. Kitame skyriuje nagrinėjami moteriškosios giminės atitikmenys, pateikti keliose semantinėse grupėse (mokslo laipsnių, pareigybių, profesijų pavadinimai ir apibūdinantieji pavadinimai). Jame aptariami jų darybos būdai, išvardintos priežastys, dėl kurių yra blokuojama moteriškosios lyties asmenų pavadinimų daryba ir jų vartosena. Paskutinis šio darbo skyrius rodo moteriškų pavardžių pakitimus. Lyginamoji lietuvių ir lenkų kalbos analizė rodo, kad kalbos priemonės, skirtos išreikšti moterų lytį abiejose kalbose yra labai panašios leksikos lygmenyje, o žymiai labiau skiriasi žodžių darybos ir struktūros požiūriu. Tačiau naujausios tendencijos rodo, kad abi kalbos vystosi link lyties ir gramatinės giminės simetrijos.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta