Emotional development of the mentally retarded child during didactic game

Didaktiniai žaidimai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant pamoką padaryti įdomesne, didinant mokinių motyvaciją dalyvauti mokymosi procese. Pedagoginėje literatūroje ir mokslinėje bei mokyklinėje praktikoje jau daugelį metų diskutuojama apie šio metodo taikymo mokyme galimybes. Žaidimo tinkamumą mokymui savo pasisakymuose minėjo Platonas ir Aristotelis. Mokslinėje literatūroje, pedagoginėje publicistikoje plačiai aptariamas didaktinių žaidimų naudojimas mokymosi procese. Mokslininkai, pedagogai praktikai (Montessori M., 2004, Pokrovskis A., 1994, Grinevičienė N., 2002, Kontautienė Z.,1978 ir kt.) nagrinėja didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes ugdant skirtingo amžiaus vaikus, aiškinasi šio metodo naudojimo privalumus skirtingų dalykų pamokose. Tačiau iki šiol mažai nagrinėtas didaktinių žaidimų, skirtų padėti intelekto sutrikimus turinčių vaikų jausmų bei emocijų pažinimui. Vaiko emocinio vystymosi problema - viena iš aktualių problemų psichologijoje. Poddiakov A. N. (2000) (Поддьяков) savo darbe teigia, kad įvairiausių mokslininkų darbuose (Henderson B., Keller H., Rotenberg V. C. ir kt.) įrodyta, kad emocijų susiformavimo jų gausos ir diferenciacijos lygis priklauso nuo pažintinių procesų kokybės: pojūčių, jausmų suvokimo, atminties, mąstymo, motyvacijos pobūdžio bei valingu procesų būklės. Darbo objektas: protiškai atsilikusio vaiko emocinė raida didaktinio žaidimo metu, užtikrinus atitinkamas pedagoginės sąlygas. Darbo tikslas – išanalizuoti didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes veikti vaikų, turinčių intelekto sutrikimų, emocijas. Tyrimo hipotezė – didaktinis žaidimas taps efektyvia emocinio auklėjimo priemone, jei bus atsižvelgta į sekančias sąlygas: 1. sukurtos tinkamos pedagoginės sąlygos, užtikrinančios vaikų emocinį vystymąsi didaktinių žaidimų metu; 2. žaidimas bus naudojamas tam tikroje sistemoje, kurios pagrindu bus atsižvelgiama į intelekto sutrikimus turinčių vaikų emocijų ir jausmų vystymosi ypatumus; 3. naudojant žaidimus, bus siekiama sužadinti tam tikras vaikų emocijas Tyrimo metodai: pedagoginės ir psichologinės literatūros analizę (kontentanalizės metodas); stebėjimas; pokalbis su vaikais ir pedagogais; pedagoginis eksperimentas; kokybinis bei kiekybinis rezultatų apdorojimas. Pedagoginis eksperimentas buvo vykdomas VšĮ „Vilties spindulėlis“ nuo 2007 m. spalio iki 2008 m. vasario mėnesio. Eksperimente dalyvavo 6 vaikai lankantys šią įstaigą. Eksperimentas vykdytas 3 etapais: 1. Konstatuojamojo etapo (spalis – lapkritis) tikslas - išsiaiškinti intelekto sutikimų turinčių vaikų empatijos išsivystymo lygį. 2. Formuojamuoju eksperimentu (gruodis – sausis) siekta nustatyti didaktinių žaidimų naudojimo galimybes, sprendžiant intelekto sutrikimus turinčių vaikų empatijos išreiškimą. 3. Kontroliniame etape (vasaris) norėta išsiaiškinti didaktinio žaidimo įtaką emocinei vaikų raidai. Konstatuojamajame etape buvo analizuojami VšĮ „Vilties spindulėlis“ ugdymo, auklėjimo ir veiklos planai. Nustatyta, kad VšĮ „Vilties spindulėlis“ ugdymo, auklėjimo ir veiklos planams trūksta nuoseklumo, iškelti nekonkretūs uždaviniai. Planuose vyrauja tokie metodai, kaip: pokalbis, darbinė veikla gamtoje ir patalpoje, stebėjimas, grožinės literatūros skaitymas. Tik psichologė ir kinezeterapeutas planuodami veiklą vienu iš tikslų nurodo - ugdyti vaikų emocinį intelektą. Organizuotas individualus pokalbis su eksperimente dalyvaujančiais pedagogais ir kt. specialistais. jo metu išsiaiškinome, kad pirmenybę, ugdant empatijos raišką apklaustieji teikia pokalbio metodui. Visi specialistai empatiją supranta, kaip asmenybės dorovines savybes. Niekas iš pokalbiuose dalyvavusių nepaminėjo didaktinio žaidimo, kaip efektyvios emocinio auklėjimo priemones Individualūs pakalbiai su vaikais: naudojant siužetinius paveikslėlius; papasakoti apie įvykį ar situaciją iš savo gyvenimo. Įsivaizduojamos konfliktinės situacijos sprendimas: grupinio pokalbio metu buvo pateiktos trys vaidybinės-siužetinės situacijos. Vaikų reakcijai įtakos turi emocinis patyrimas ir asmeninė praeitis. Vaikų empatijos lygis yra pakankamai aukštas. Didžioji dalis eksperimente dalyvaujančių vaikų pasižymi jautrumu kitų emocinių išgyvenimų atžvilgiu. Kartais pasireiškia epizodinis abejingumas kitų jausmams ir mintims. Formuojamajme etape siekta nustatyti didaktinių žaidimų naudojimo galimybes, sprendžiant sutrikusio intelekto vaikų empatijos išreiškimą. Žaidžiant pastebėta, kad vaikams labiau patiko imituoti baimės ir pykčio jausmą. Hiperbolizuoto pykčio imitavimas, neigiamos emocijos dažnai vaikams peraugdavo į džiaugsmo jausmą, jei imitavimas buvo vykęs ir vaikai sulaukė pagyrimo iš suaugusiųjų. Sunkiau vaikams sekėsi išreikšti emocijas išgyvenant ir džiūgaujant kito asmens sėkme. Kontroliniame etape norėta išsiaiškinti didaktinio žaidimo įtaką emocinei vaikų raidai. Tikslui realizuoti naudotas stebėjimas ir vaikų apklausos (E. P. Zambacevičienė, 2006). Eksperimento duomenys leidžia teigti, kad kokybiniai pokyčiai įvyko vidiniame vaiko pasaulyje, jų suvokime.This master thesis consists of two papers devoted to emotional development of the child during didactic games. The first paper investigates theoretical substantiation of the problem. It discusses the roles of didactic games in child’s emotional development. The article deals with the general construct of disability, and the use of the term intellectual disability. The second paper presents results of experimental work. Experiment passed in three stages: Ascertaining stage of experiment - have revealed a degree of emotional development of children leaning on a condition of empathy. Distribution of children in groups has been lead on the basis of allocated levels of empathy by V. Мegedev (1996). Forming stage – was used system of didactic games. Control stage lean on the same methods, as at the first stage. At this stage we seek to reveal influence didactic games on emotional development of the children. Results of an experimental research convince us of that, didactic games influence not only emotional development of children, but also on development of the person as a whole. Thus, under influence of a purposeful management in didactic games children with mental disabilities have an emotional progress more intensively.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta