Corruption scandals in Lithuania of the last decade: largest political parties‘ vantage-points

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos politinių partijų galimybės įtakoti skandalų pasekmes problema. Tyrimo objektas yra partijų pozicijos korupcinių skandalų metu. Iškeltas tikslas: išsiaiškinti, kokių pozicijų laikosi politinės partijos Lietuvoje korupcinių skandalų metu ir kokią įtaką šios pozicijos daro skandalų pasekmėms. Tikslas įgyvendintas pateikus korupcijos ir skandalo sąvokas bei suformulavus kriterijus analizei (sukūrus „tinkamos“ pozicijos modelį) bei išanalizavus tris skandalus. Pirmoje darbo dalyje, pristatant pagrindinius reiškinius ir kuriant šabloną analizei, naudotas mokslinės literatūros analizės metodas, antroje, analizuojant korupcinius skandalus ir partijų pozicijas jų metu – kokybinė žiniasklaidos publikacijų ir pranešimų spaudai analizė ir lyginamasis metodas. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje politinėms partijoms aiškiai matomų neigiamų pasekmių (visuomenės palaikymo mažėjimo) ilgesniame laikotarpyje turi tie korupciniai skandalai, kurie su jomis yra susiję tiesiogiai ir rodo tiesioginį naudos gavimą. Ilgainiui partijos nėra visuomenės „nubaudžiamos“, dėl tų korupcinių skandalų, kurie susiję su eiliniais partijų nariais ir aiškiai neparodo materialinės naudos įgijimo. Visgi tokie skandalai lemia partijų reitingų kritimą pirmą, antrą mėnesį po įvykių pradžios. Taip pat pastebėta, kad žiniasklaida, skirtingai nušviesdama atskirus skandalus ir pateikdama nevienodus partijų vertinimus, turi įtakos formuojant viešąją nuomonę ir skandalo apimtį. Išsiaiškinta, kad partijos Lietuvoje korupcinių skandalų metu dažniausiai laikosi pozicijos, kuri nepadeda susidoroti su skandalo pasekmėmis. Nustatytas tik vienas atvejis, kai partijos pozicija buvo be priekaištų. Atlikus tyrimą, siūlomas kiek kitoks požiūris į partijų pozicijų formavimo priežastis nei kai kurių komunikacijos specialistų, kurie teigia, kad pozicija formuojama remiantis skandalo pobūdžiu. Darbe pateikti svarūs argumentai, kad partijų pozicijos Lietuvoje formuojamos atsižvelgiant į žiniasklaidos palankumą partijoms skandalo metu.The possibility for political parties to have impact on corruption scandals and their negative consequences, this is the problem this research work is addressing. The target of research is vantage-points of political parties during corruption scandals in Lithuania. The objective is to identify what kind of vantage-points political parties usually choose and how can these approaches affect negative consequences of scandals. To realize this objective it is necessary to define corruption and scandal and formulate the template of vantage-point, which could be efficient. In the first segment of research, when definitions and templates are presented, the analysis of scholar literature is used. Next segment is focused on corruption scandals in Lithuania and parties’ vantage-points study using press release analysis and comparative research method. It became clear that for longer outlook parties feel negative consequences of those corruption scandals, which are directly related to parties and show acquisition of lucrative gain. In these cases, when scandals are related only to individual members of parties, they only create negative consequences during the first month of crisis and do not have effect for longer terms. Also, it became very clear that media can affect extent of scandals and public opinion. The research showed that Lithuanian political parties’ vantage-points are usually ineffective. Only one party’s vantage-point was flawless. It is believed by some communication specialist that nature of scandals determines vantage-point and specifics of communication. This research suggests quite different approach to the matter and argues that party’s vantage-points in Lithuania are determined by the attitude of media towards corruption scandal and party involved.Vytauto Didžiojo universiteta