The relationship between adolescent substance use and individual, peer and family factors on the basis of the Social Development Model

Darbe buvo siekiama nustatyti paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sąsajas su šeimos, bendraamžių ir asmeniniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 290 dviejų Vilniaus ir keturių Telšių vidurinių bei pagrindinių mokyklų (16 – 18 metų amžiaus) mokinių. Tyrime naudota anketa, kurią sudaro klausimai apie alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo dažnumą, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rizikingumui įvertinti naudojama Knight, Sherritt ir kt. (2002) parengta Crafft skalė. Paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo šeimos, bendraamžių ir asmeniniai veiksniai matuojami klausimynu sudarytu, remiantis Hawkins, Catalano (1992) metodikos “Bendruomenės, kurios rūpinasi, jaunimo klausimynas” (angl. Communities That Care Youth Survey) šeimos, bendraamžių ir asmenine skalėmis. Pagal tyrimo rezultatus, paauglių alkoholio nevartojimo arba reto vartojimo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą, iš šeimos veiksnių – mažiau išreikštos tėvų palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Kitų nei alkoholis ir tabakas medžiagų nebandymo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir labiau išreikštas psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikos suvokimas, bei moteriška lytis. Nerizikingo alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo galimybę didino mažiau išreikšti aštrių pojūčių siekimo, psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų, konfliktų šeimoje veiksniai bei moteriška lytis. Darbe patvirtintas sutrumpintas rizikingo alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo ir asmeninių, bendraamžių bei šeimos veiksnių ryšių modelis, kuris iš dalies patvirtina Socialinio vystymosi modelio teoriją.The aim of the study was to assess adolescent substance use association with individual, peer, family factor. The subjects of the study were 290 adolescent (age 16-18) from two schools in Vilnius and four schools in Telšiai. Study questionnaire contains questions about alcohol and other substance use frequency. For evaluation of risks of alcohol and other substance use Knight, Sherritt et al. (2002) prepared Crafft scale was used. Adolescent addictive substance use family, peer and individual factors are measured by questionnaire based on Hawkins, Catalan (1992) questionnaire - Communities That Care Youth Survey family, peer and individual scales. According to the results of the research, adolescents no or low alcohol use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use, from family factors - lower expression of favourable parental attitudes favourable towards drug use. Possibility of not trying other then alcohol and tobacco substances was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use and higher expression of perceived risks of drug use, also by female sex. Non risky alcohol and other substance use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of family conflicts and female sex. This study confirms shortened risky alcohol and other substance use and individual, peer and family factors relations model, which partly confirms theory of Social Development Model.Vytauto Didžiojo universiteta