The importance of theological-anthropological dimension in children‘s sacramental catechesis

Lietuvoje dominuojant nominaliajai, bet ne praktinei katalikybei, Katalikų Bažnyčia joje, kaip ir visame pasaulyje, privalo ieškoti kuo tinkamesnių katechezės būdų, įgalinančių pasiekti šiuolaikinį žmogų įvairiose sudėtingose jo gyvenimo situacijose ir siekia numatyti pagrindines efektyvios katechezės kryptis. Empirinio tyrimo tikslas: atskleisti teologinio-antropologinio katechezės matmens sustiprinimo poveikį Susitaikymo ir Eucharistijos katechezės veiksmingumui. Tyrimo objektas: sakramentams besiruošiančių vaikų ir jų tėvų tikėjimo praktikos ypatumai bei teologiškai-antropologiškai orientuotos katechezės sąlygota jų kaita. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos mokslinės literatūros ir šaltinių aptariamos Susitaikymo ir Eucharistijos katechezės galimybės vaikų, jų tėvų, katechetų ir bažnytinės bendruomenės tikėjimui stiprinti ir atnaujinti. Antrojoje – katechezės procesas nagrinėjamas teologinės antropologijos požiūriu: kaip pagalba asmens atsivėrimui jį perkeičiančiai Dievo malonei – t.y. kaip pagalba atsivertimui, tikėjimui, patyrimui bei bažnytiškumui ir galiausiai laisvam įsipareigojimui krikščioniškai gyventi. Trečiojoje – tęstiniu kiekybiniu empiriniu tyrimu atskleidžiami Pirmajai Išpažinčiai ir Komunijai ruoštis savo vaikus užregistravusių tėvų ir pačių vaikų tikėjimo bei praktikos ypatumai ir teologiškai-antropologiškai orientuotos katechezės sąlygota jų kaita. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiami pasiūlymai katechezei tobulinti. Pagrindinė darbo išvada: teologiškai-antropologiškai orientuota katechezė yra ypatingai paveiki vaikų tėvams. Tą parodė pagrindiniai tyrimo rezultatai: net 100 proc. tėvų teigė, kad katechezė visiškai pateisino arba net viršijo jų lūkesčius, sietus su jų vaikų tikėjimo gyvenimu; tėvų teigimu vaikams katechezės dėka tikėjimo klausimai ėmė atrodyti reikšmingesni, jie dažniau pradėjo kreiptis į Dievą ir svarstyti savo poelgius tikėjimo šviesoje; pačių tėvų nuostatos tikėjimo ir Bažnyčios atžvilgiu tapo teigiamesnės. Katechezės dėka didžiosios dalies tėvų tikėjimo gyvenimas atsinaujino ir suaktyvėjo, o net 70 proc. jų (jų pačių tvirtu teigimu) katechezė sugrąžino į tikėjimą ir Bažnyčią. Į katechezę įsitraukusieji tėvai ėmė aktyviai bendradarbiauti su savo vaikais, padėdami jiems įsisavinti tikėjimo tiesas. Tyrimo rezultatai patvirtino pirmąją tyrimo hipotezę: atskleista sąsaja tarp aktyvaus tėvų įsitraukimo į katechezės procesą ir palankios tolimesnei nuolatinei tikėjimo praktikai jų nuostatos. Antrosios tyrimo hipotezės – kad vaikų, katechezės laikotarpiu aktyviai įsijungusių į jiems prieinamas parapijos bendruomenės veiklas, palankumas tolimesnei nuolatinei tikėjimo praktikai yra didesnis už į tokias veiklas neįsitraukusiųjų – tyrimas nepatvirtino.Lithuanian Catholicism is mainly nominal, so the Catholic Church here, as well as worldwide, is searching for effective ways of catechesis able to reach and to influence the people of today. Aim of empirical study: to reveal the positive effect of reinforced theological-anthropological dimension on the efficiency of preparatory catechesis for the sacraments of Reconciliation and Eucharist. Object of study: Characteristic features of the children‘s and their parents’ faith and its practice and their changes caused by theologicaly-anthropologicaly enriched sacramental catechesis. The first part of the paper analyzes the literature and sources concerning the trends of strengthening and reviving the children‘s and their parents’ faith in the course of sacramental catechesis, as well as the role of the parish community in the process. In the second part, the catechetical process is examined in terms of theological anthropology, e.i. the teaching of the Church about the unconditional worth of the human person stressed as effective help for believers to open themselves for the love of God and for one‘s neighbour. This leads to true conversion, to participation in the Church community and to Christian life in daily circumstances. In the third part, by way of continuous empirical study, some features of the children‘s and their parents’ faith before catechesis are being disclosed. Later, the positive development of these features is stated as a result of anthropologically directed sacramental catechesis. Main findings: theologically-anthropologically directed catechesis is efficient, especially for the children‘s parents. 100% parents state that the catechesis has fully met or even exceeded their expectations for their children’s faith and its practice: the children find the faith to be meaningful and related to their everyday life. They tend to evaluate their behaviour in the light of Christian faith, and their attitude towards the Church has become favourable. Due to the catechesis, the majority of the parents have revived their faith and became active in the community. 70% of the parents claim that the catechesis has brought them back to Christian faith and to the Church. The parents offer active help to their children in the preparation for the sacraments. Thus, the results of the research have confirmed the first hypothesis about a very close link between an active parental involvement in children’s catechesis and the growth of faith in the family. The second hypothesis of the research – that it is only due to active participation in parish activities that children are apt to go on practicing their faith when their sacramental catechesis is over – was not confirmed. It is more likely that the main factor is conscious acceptance of religious truths due to effective catechesis, especially if it is theologically-anthropologically directed.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta