Lithuanian Resort Architecture Between wwi and wwii (1918-1940) as a Phenomenon of Modernizing Society

Kurortinė architektūra Lietuvoje, kaip funkciškai įprasmintas fenomenas, yra palyginti nesenas miestų raidos reiškinys, kurio ištakos ñ XIX amžiaus pabaigoje užgimęs ir XX amžiaus pradžioje itin paspartėjęs urbanistinės, taip pat ir modernios laisvalaikio kultūros formavimasis. Poilsio miestelių statybinės ir kultūrinės aplinkos vystymąsi bei jų populiarumą Lietuvoje XIX amžiaus antroje pusėje, visų pirma, sąlygojo pasikeitusios visuomenės egzistavimo aplinkybės. Amžių sandūroje vykstantys modernizacijos (mokslo ir technologijų pažangos) procesai lėmė materialinių gyvenimo sąlygų ir dvasinių vertybių kaitą. Visuomeninio, tiek fizine, tiek mentaline prasme, gyvenimo kokybės progresas individui atvėrė galimybę skirti daugiau laiko poilsiui, pažinimui ir pramogoms, palaipsniui ėmė reikštis rafinuotas laisvalaikio kultūros kultas. Poilsio kultūros fenomenas visose visuomeninio ir kasdieninio gyvenimo sferose Lietuvoje suintensyvėjo atkūrus Nepriklausomybę. Disertacijoje tyrinėjamas visoje šalies teritorijoje formavęsis „kurortų tinklas“ ir jame klestėjusi poilsio kultūra bei su ja susiję architektūriniai miestietiškėjimo ženklai: kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti ir naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, poilsio namai, vaikų vasaros kolonijos, prekybinės paskirties objektai (parduotuvės, kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai, persirengimo kabinos).Resort architecture, as a phenomenon enabled by its functions, is relatively recent in the urban development of Lithuania. It took the beginning in the formation of the urban and, at the same time, modern leisure culture that started at the end of the nineteenth century and was rapidly developing at the beginning of the twentieth century. The development of constructional and cultural environment in the resort settlements as well as their popularity in Lithuania in the second half of the nineteenth century were necessitated, in particular, by the changed circumstances of social life. The processes of modernization (scientific and technological progress) taking place around the turn of the century influenced the change of material life conditions and spiritual values. The progress of public life quality, both in physical and mental sense, made it possible for the individual to devote more time for recreation, cognition and entertainment and the cult of the refined leisure culture gradually began to manifest itself. The phenomenon of leisure culture in all spheres of public and everyday life intensified after the restoration of the Independence of Lithuania. The doctoral dissertation provides the analysis of “the resort network” being built throughout the whole country as well as of its leisure culture that was flourishing and the related architectural marks and shapes of urbanization: newly built summer houses adapted to provide treatment (rehabilitation) and for living, villas, Kurhaus (resort rest houses German), restaurants, sanatoria, health resorts, houses of rest, children summer camps, commercial places (shops, kiosks) and public infrastructure (bathing-places, pavilions, changing rooms).Menotyros katedraMenų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta