Liturgical Catechesis would be prevention to avoid don‘t participation children in the Mission after their First Communion

Šiame darbe nagrinėjama problema, kodėl dauguma vaikų, priėmusių Pirmąją Komuniją toliau nebedalyvauja Šv. Mišiose. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamos Katalikų Bažnyčios nuorodos dėl tikinčiųjų dalyvavimo Eucharistijoje; antroje dalyje analizuojamas vaikų tęstinės katechezės būtinumas jų sąmoningam dalyvavimui Eucharistijoje; trečioje dalyje atskleidžiama vaikų vystymosi psichologinių – religinių ypatumų reikšmė jų dvasiniam ugdymuisi. Toliau analizuojamos tęstinės liturginės katechezės galimybės dėl Pirmąją Komuniją priėmusių vaikų skatinimo dalyvauti Šv. Mišiose. Tuo tikslu ketvirtoje darbo dalyje tikrinama hipotezė, kad vaikų dalyvavimas tęstinės katechezės veikloje stiprina jų Šv. Mišių liturgijos prasmės suvokimą bei norą įsijungti į Bažnyčios bendruomenę, pilnai pasitvirtino. Svarbiausios darbo išvados yra sekančios: 1. II Vatikano susirinkimas krikščionis pasauliečius pakvietė atnaujinti pirmųjų krikščionių laikų (Apd 2,42-47) atsakingą buvimą Bažnyčios misijoje. Tai įmanoma gyvai bendraujant su Jėzumi Eucharistijoje – per Jį, su Juo ir Jame. 2. Ypatingai svarbu nepalikti vaikų vienų sekuliarios visuomenės apsuptyje po Pirmosios Komunijos. Šis vaikų amžius iki Sutvirtinimo sakramento priėmimo yra labai opus. Šiuo laikotarpiu vaikas, tyrinėdamas save, konfliktuoja su savimi ir su aplinkiniu pasauliu. Jis iš naujo pervertina pagrindines vertybes ir pažiūras. Pradeda abejoti iki tol turėtomis idėjomis. Jų socialinė grupė tampa nebe šeima, o bendraamžiai. Jie neigia tai, kas vaikiška, neigia tėvų, vyresniųjų autoritetus. Tad natūraliai dauguma jų atmeta ir tai, ką išmoko Pirmosios Komunijos katechezėje. 3. Būtina vaikams padėti tęsti gyvenimą su Kristumi Jo Bažnyčioje, buriant šių bręstančių vaikų bendraamžių bendruomenes, kviečiant į tęstines pastoracines programas, kurių centre yra liturginė katechezė. Jiems vadovauti turėtų jauni vadovai, potencialiai tampantys autoritetais vaikams.This Master‘s degree thesis contains introduction and four main parts. The main analysing issue is why majority of children after their First Communion don’t participate in the Mission of the Church. In the first part is reviewed Catholic Church references regarding importance of regular participating believers in The Mission. In the second part is analyzing necessity of persisting Catechesis for children’s aware participation in Eucharist. In the third part is unclosed children’s psychological – religious development specificity in their spiritual education. The fourthly part mainly is an investigation and consideration of quantitative research to verify hypothesis how children’s involvement in continue Catechesis would reinforce their understanding of the Mission liturgy meaning and increase their desire to integrate in the Church community. Conclusions are listed in the end. The main of them are following: 1. The Second Vatican City Convent invited all Christians to renew the old Christian times’ responsible participation in the Mission of the Church. This is possible through the Eucharist (through Him, with Him and within Him). 2. It is especially important not to leave the children surrounded by secular society after the First Communion. The child’s age before the Confirmation is very problematic. During this period the child starts to explore himself or herself and by doing so appears to be in conflict with himself or herself as well as the surrounding world. The child re-evaluates his/her values and viewpoints and starts doubting the ideas that he/she has had before. The social group for the child becomes not his/her family but the peer group. Together they negate their childish selves and challenge the authority of their parents and elders. Naturally, the majority of children reject the ideas that they have learnt during the First Communion. 3. It is thus very important to help them continue their lives with Christ in His Church by organizing communities of children’s peers or by inviting them to participate in continuous religious programmes, the basis of which is the liturgy. Their leaders should be young, potential authority figures for the children. It is important to realise the programme by using various visual methods for the consolidation of spiritual basics.Vytauto Didžiojo universiteta