The role of educational environment in the formation of shildren musical activity in preschool

Daugelį metų pedagogikoje vyravo teorijos, teigiančios, kad vaiko vystymąsi lemia socialinė aplinka, o pedagoginis procesas suprantamas kaip socialinis poveikis, kurio tikslas – asmenybės formavimas. Ugdymo proceso planavimo problema vis dar yra aktuali, kadangi praktikoje vis dar linkstama primesti vaikams „suaugusiųjų sampratas“ bei formalųjį ugdymą. Todėl laisva, jam aktuali aplinka vis dar išlieka problemine ugdymo aplinkos sritimi. Šiuolaikinė humanistinė pedagogika yra orientuota į vaiko interesus bei poreikius. ir sąlygoja pedagoginės aplinkos ypatybes, ugdymo turinio sudarymą ir taikymą. Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo uždaviniai — ugdymo proceso demokratizavimas, palankių sąlygų vaikystės vertybėms skleistis sudarymas. Į vaiką žiūrima kaip į pilnavertį žmogų, kuris yra aktyvus, žingeidus ir ryžtingas. Priešmokykliniu laikotarpiu pastebimas ypatingas vaiko kūrybiškumas, todėl šiame darbe siekta išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis atsiskleidžia vaikų kūrybiniai bei muzikiniai gabumai ir kokią įtaką šių savybi�� sklaidai turi pedagogo kuriamos veiklos aplinkos. Pedagogo vaidmuo reikšmingas ne tik vaiko muzikinių gebėjimų raidai, bet ir apskritai, - muzikinei kultūrai, kurios komponentas yra ir muzikinė veikla. Siekiant sudaryti vaikui aktualią pedagoginę aplinką, atlikta ikimokyklinių įstaigų muzikos mokytojų ir priešmokyklinio amžiaus vaikų apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė kokia muzikinės veiklos forma jiems yra aktualiausia ir kas būdinga jų veiklai ir žaidimams. Kadangi vaikams patinka klausyti ir kurti įvairias istorijas ir pasakas, jos buvo naudojamos kaip siužetai, kuriuos pedagogo sudarytų situacijų dėka vaikai perteikė per raišką ir muzikines priemones. Šiame darbe pateikta užduočių sistema, kuri sugrupuota remiantis N. Vetluginos ir R. Girdzijaukienės rekomendacijomis, kaip reikėtų siekti vaikų kūrybiškumo ir saviraiškos ir tuo remiantis kurti atitinkamą pedagoginę aplinką. Atliktas pedagoginis eksperimentas, kurio metu stebėti ir įvertinti vaikų muzikiniai gebėjimai. Kadangi pagrindinis metodas žaidimas, pateikta schema, kaip aktualu juos grupuoti ir kokių aplinkos sąlygų bei taisyklių reikėtų laikytis siekiant vaikų aktyvumo ir raiškos. Žaidimai pedagoginiame procese neišvengiamai skiriasi nuo natūralaus vaiko žaidimo būtent dėl šios priežasties. Šie skirtumai ir sudaro pedagoginės aplinkos ir vaiko veiklos konfliktą, kurio pagrindu siekiama kryptingos vaiko veiklos ir muzikinės kultūros kaitos. Kai vaiko veikla atitinka jau pilnai numatytus raidos diekius, tuomet keičiamos veiklos sąlygos taip, kad reikalautų iš vaiko didesnių pastangų, naujos veiklos kokybės. Tyrimo rezultatai parodė, kad taip organizuojant ugdymo procesą, koreguojant aplinką ir skatinant vaikams būdingą žaidimų pobūdžio veiklą kinta muzikiniai gebėjimai, raiška, taikant skirtingas muzikinės veiklos formas, kas ir rodo vaiko muzikinės veiklos susiformavimą.For years theories have prevailed in pedagogy based on the claim that development of the child is determined by social environment and educational process is seen as social effect with the aim to form personality. The problem of planning of educational process remains relevant as in practice “adult conception “and formal education are often imposed upon children. Therefore, liberal and relevant environment is still a problematic sphere of educational environment. Modern humanistic pedagogy is oriented towards interests and needs of the child and conditions characteristics of educational environment, constitution and application of educational content. The main objectives of preschool education are democratization of educational process, formation of conditions favourable for the child‘s values to unfold. The child is seen as a full member – active, inquisitive and determined. Preschool children demonstrate special creativeness, therefore this paper aims to identify under what conditions the child’s creative and musical abilities reveal themselves and how they are influenced by the activity environment created by the educator. The role of the educator is important both for the child’s development of musical abilities and generally for musical culture which comprises musical activity as well. To compose a relevant educational environment for the child, a survey of music teachers and preschool children from preschool establishments have been performed. The research revealed the most appropriate form of musical activity and typical features of their games and activities. As children like making and listening to stories and tales, they were used as subjects and expressed by children by means of music and expression in modelled situations. The paper gives the system of exercises, grouped on the recommendations of N. Vetlugina and R. Girdzijauskienė, how to achieve creativity and self-expression of the child and to create a relevant educational environment based on this. An educational experiment was conducted during which the musical abilities of children were observed and evaluated. The game being the main method, the scheme is introduced how relevant its grouping is and what the environmental conditions and rules should be observed to achieve children activity and expression. Games in educational process inevitably differ from natural playing namely for that reason. These differences make conflict between educational environment and children activity, on the basis of which purposeful activity and the fluctuation of musical culture is pursued. When the child’s activity satisfies the objectives of development, the terms of activity are changed to require more effort, new quality of activity from the child. The results of the research revealed that organizing educational process in such a manner, making corrections to environment and inducing children’s natural playing activity, musical abilities and expression change while applying different forms of activity, and this shows the formation of musical activity in the child.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta