Individualization of education process in rebuilding pupils' learning motivation

Atkūrus Lietuvos valstybę, prasidėjo lemtingų permainų laikotarpis. Vykstantys politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai lėmė naujų problemų atsiradimą ir jų sprendimų paiešką. Šalies švietimo sistema susidūrė su problemomis, susijusiomis su šių dienų jaunimo ugdymu. Viena iš jų – vaikai, nedalyvaujantys nuoseklaus mokymo sistemoje. Kiekvienais metais dalis mokinių nebaigę palieka pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą. Kartu tikėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis šie žmonės gali tapti nekvalifikuota darbo jėga. Jiems bus sunku įsidarbinti, įgyti profesiją, persikvalifikuoti. Dėl mokyklos nelankymo ir kritusios mokymosi motyvacijos vaikai patiria moralinę traumą, neigiamą įtaką asmenybės savybių formavimuisi. Tai praradimas visuomenei, nuostolinga Lietuvos kultūrai. Mokinius ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys, bet visas mokyklos gyvenimas: jos klimatas, kurį sudaro mokyklos bendruomenės narių santykių įvairovė, santykiai su visuomene, pats mokyklos darbo organizavimas, teisingai sukurta mokyklos erdvė, auklėjimo bei mokymo būdai ir metodai. Anot V. Jakavičiaus, šeima - pirmoji žmogaus ugdymo institucija. Šeimoje įgyta patirtis paženklins visą žmogaus gyvenimą. Pedagogus verčia nerimauti, kad daugelio tėvų auklėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, o psichiniu brendimu tėvai rūpinasi kur kas mažiau ir tik vėliau kai vaikas pradeda netinkamai elgtis, prastai mokytis, neklausyti tėvų, susirūpina ir pradeda ieškoti priežasčių, tačiau tai daro ne visi. Diferencijavimo ir individualizavimo problema šiandieninėje besikeičiančioje mokykloje labai aktuali ir įvairialypė, todėl vienam straipsnyje visko aprėpti, nuosekliai ir giliai išnagrinėti neįmanoma. Kita vertus, mūsų tikslas buvo iškelti problemą, ja sudominti mokytojus, paskatinti juos ieškoti savų diferencijavimo ir individualizavimo būdų padedant mokiniams ugdytis gimtąją kalbą. Vienas pagrindinių dabarties bendrojo lavinimo mokyklos tikslų yra siekis, kad kiekvienas moksleivis mokydamasis patirtų sėkmę, kad nauji metodai jam padėtų susiformuoti į mokymosi sėkmę ir mokymosi prasmingumą orientuotas nuostatas bei bendruosius ugdymo tikslus atitinkančią vertybių sistemą, ugdytų ir plėtotų jo meninius, pažintinius, socialinius ir komunikacinius ir kt. gebėjimus. Nors vienas svarbesnių švietimo sistemos principų yra prieinamumas ir bendrųjų asmens sugebėjimų ugdymas apima visą ugdymo turinį ir procesą, mokyklos bendruomenės gyvenimą ir veiklą, daugiau dėmesio turėtume skirti specialiesiems ir specifiniams asmens gebėjimams – gabaus žmogaus – mokytojo ir mokinio – ugdymui, sudaryti sąlygas jiems atsiskleisti ir pademonstruoti savo galimybes. Todėl manau, reikia siekti, kad būtų skatinamas mokytojo ir mokinio savo vertės pajautimas, plėtojami nevienodi gabumai ir gebėjimai, taikant įvairius metodus, šiuolaikines ugdymo strategijas, padėti gebėjimus pritaikyti praktiškai, ugdyti gabų žmogų, sudaryti jam sąlygas nelūkuriuojant kitų žengti į priekį, naujoviškai dirbti. Mokyklos bendruomenei turėtų rūpėti ugdyti visapusišką asmenybę, ne tik perteikti žinias. Mokykla turi siekti pažinti vaiką, sudaryti sąlygas asmenybės raidai. Jei norime atsižvelgti į kiekvieno vaiko interesus ir poreikius turime ir tėvams padėti suvokti naują požiūrį į mokyklą, mokytoją, mokinį, mokymo metodus. Mokykla turi būti atvira visuomenei ir šeimai. Kad vyktų mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas būtina ir tėvų, ir mokytojų aukšta pedagoginė kultūra. Šiuolaikinėje mokykloje atsirado žmogus, kuris yra tarpininkas tarp mokyklos ir šeimos - tai socialinis pedagogas (Leliūgienė I. p. 41). Norint išsiaiškinti ugdymo proceso organizavimą ir individualizavimą, atstatant mokinių mokymosi motyvaciją, tikslinga remtis ne tik statistine informacija, bet ir atlikti konkrečius tyrimus. Darbo autorius turėjo galimybę (tiesioginiame darbe) bendraudamas su jaunimo mokyklų bendruomene, atlikti tyrimą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ugdymo proceso organizavimą ir individualizavimą, atstatant mokinių mokymosi motyvaciją. Tyrimas buvo vykdomas 2007/2008 m. Respondentais buvo pasirinkta Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos bendruomenės nariai bei Utenos jaunimo mokyklos bendruomenė.After the restoration of the independence of Lithuania, the period of crucial changes has begun. Political, economic and social changes have resulted in new problems, which therefore required looking for new solutions. The education system of the country has faced with the problems related to the education of the modern youth. One of such problems is that children do not participate in the consistent education system. Every year there is a group of pupils who leave comprehensive schools without graduating them. Therefore it is likely that in the conditions of the free market economy such people may contribute to an increase in an unskilled labor force. They will find it difficult to get a job, acquire a profession or to retrain. Due to school non-attendance and a decrease in learning motivation children experience moral trauma that negatively affects the development of personality traits. This constitutes a loss both for the society and the Lithuanian culture. Pupils are educated not only through the content of education during the classes. This is also done through all the school life including school climate, which comprises the diversity of the relations of the school community members, the relations with the society, the organization of work at school, properly designed school space, as well as the ways and methods of education and upbringing. According to Vytautas Jakavičius, family is the first upbringing institution of the individual. The experience acquired in the family will mark all the life of the individual. The educators are concerned, however, that when upbringing their children the parents limit themselves to the issues of health and nutrition allotting much less attention to their mental maturation. When the parents face with their child’s misbehavior, poor education results and disobedience, only then they become anxious and start looking for reasons. Nevertheless, it is not the case with all the parents. The problem of differentiation and individualization in the modern-day changing school is very relevant and diverse, therefore it is impossible to include everything and have a consistent and deep analysis in one article. On the other hand, our goal was to raise the issue and to engage teachers in finding solutions as well as encourage them to look for their own differentiation and individualization approaches when helping their pupils to develop themselves in their mother tongue. One of the underlying objectives of the current comprehensive schools are the following: every pupil should achieve success when learning, every new method should help him/her to develop their way to success of learning as well as direct them towards the attitudes of meaningfulness of learning and towards the common education aims that are in compliance with the value system; the new methods should form and develop his/her artistic, cognitive, social, communicative as well as other skills. Although one of the principles of the education system is free access and the development of individual’s general skills include all the content and process of education, community’s life and activities, we should allot more attention to individual’s special and specific skills, that is, to the development of a talented person – a teacher and a student, to enable them to reveal and demonstrate their abilities. Therefore, I think it is of crucial importance to encourage self-esteem of the teacher and the pupil, to develop uneven skills and abilities, to employ different methods and modern educational strategies, to help adapting the abilities in practice, to develop a skilled person and to enable him/her to step forward without waiting for the others as well as to work innovatively. The school community should be concerned how to develop a universal personality rather than only rendering him/her a certain amount of knowledge. A school has to strive to know the child and to establish conditions under which he/she could develop his/her personality. If we want to take account of child’s interests and needs, we need to assist the parents in perceiving the new attitude towards the school, the teacher, the pupil and the teaching methods. The school has to be open for the society and the family. For the proper communication between the school and the parents there is a need for a high pedagogic culture of the teachers. The contemporary school has witnessed the emergence of a human – a social teacher, who acts as a mediator between the school and the parents (Leliūgienė I. p. 41). In order to find out the organization and the individualization of the education process in bringing back the motivation of the students to learn, it is purposeful to refer not only to the statistical information but to conduct a concrete research too. The author of this work has had an opportunity to conduct a research among the members of the youth community of schools communicating to them during his direct work. The purpose of this research was to analyze the organization and the individualization of the education process in bringing back the motivation of the students to learn. The research was conducted in 2007–2008. The respondents chosen for the research belong to the communities of Vilnius Jonas Ivaškevičius Youth School and from Utena Youth School.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta