Teacher‘s activity encouraging student‘s motivation to learn

Padidėjęs informacijos kiekis, permainos visuomenėje keičia požiūrį į mokytojo veiklą. Mokytojas jau nebegali vien tik ,,pripildyti“ mokinį žiniomis. Svarbiausias mokytojo vaidmuo – sukurti aplinką, kurioje mokinys pats konstruotų žinias, įsigilindamas į savo turimas ankstesnes žinias, patirtį, įsąmonintų reikalingą informaciją, išmoktų ją valdyti. Gebėjimas kritiškai mąstyti priverčia mokinius pasinaudoti tuo, ko išmoko, leidžia imtis naujos veiklos, garantuoja mokinių mokymosi motyvaciją ir saviraišką. Informacijos gausioje terpėje labai sudėtinga atrasti naujus būdus, kad būtų suformuota tikslinga noro mokytis motyvacija. Kai kuriems mokiniams mokymasis asocijuojasi su nuobodžia, prievartine veikla, mokiniai domisi kitais dalykais arba mėgsta laiką leisti be prasmės. Todėl viena iš svarbiausių mokytojo profesinės veiklos kompetencijų yra mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencija. Mokytojas turi mokėti ir sugebėti sudominti mokinius mokomuoju dalyku, sukurti aplinką, padedančią mokiniui patirti pažinimo džiaugsmą, ugdyti mokinių gebėjimą įsivertinti ir pasitikėti savimi, padėti mokiniams spręsti mokymosi problemas (Mokytojų kompetencijos aprašas, 2007). Taigi, šiuolaikiniam mokytojui keliami vis didesni reikalavimai, todėl šiame darbe problema detalizuojama klausimu: kokia mokytojo veikla skatina mokinių motyvaciją mokytis? Tyrimo objektas – mokinių mokymosi motyvaciją skatinanti mokytojo veikla. Tyrimo tikslas – ištirti mokytojo veiklą, skatinančią mokinių mokymo(si) motyvaciją. Uždaviniai: 1. Apibrėžti mokytojo veiklos sričių, funkcijų, kompetencijų sampratą. 2. Išskirti su mokytojo veikla susijusias prielaidas, skatinančias mokymosi motyvaciją. 3. Identifikuoti mokymosi motyvaciją skatinančios mokytojo veiklos ypatumus mokinių požiūriu. Tyrimo metodai: • Mokytojo veiklą apibrėžiančių dokumentų ir mokslinių šaltinių turinio analizė. • Anketinė apklausa raštu. Tyrimo duomenys apdoroti statistiniu duomenų analizės metodu.The role of a modern teacher is associated with significant responsibility and new requirements for competence and professionalism. Nowadays the process of teaching has been changing greatly demanding up – to – date and qualitative teaching techniques. A teacher is aspiring to make his lessons more interesting and attractive in order to help his students develop creativity, conscientious comprehension of the teaching material and their desire to learn more. In organizing the teaching process a teacher has freedom to choose effective and appropriate techniques based on his competence. The principal aim of education is pupils’ development, growth, and achievements, which would be impossible if teachers themselves did nor learn. The study showed that teachers do not have one predominant style of teaching. In order to implement the modern aims of education and encouraging student‘s motivation to learn, a teacher has to search teaching techniques that would allow for reaching and effective result with minimal time consumption. According to pupils, nearly teachers most frequently applied the three traditional teaching techniques – writing, explanation, and questioning. The teaching techniques that would stimulate pupils’ independence, creativity, and responsibility, and would develop their critical thinking skills are applied rarely. Thus, teacher so far have not dared to complement their lessons with the element of novelty and the unexpected via the modern methods of teaching. One can also assume that the application of the classical teaching techniques is related to the fact that – especially in senior grades – teachers and pupils focus on the final result, thus devoting less time and attention to mastering and application of new methods of learning.Vytauto Didžiojo universiteta