Does the existing criminalization of acts of torture under Lithuanian Criminal Code contravene article 3 of the European Convention on Human Rights?

Šiame darbe analizuojami klausimai susiję su Lietuvos valstybės pareiga kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoti efektyvią apsaugą nuo kankinančio, nežmoniško ir žeminančio elgesio įtvirtinto Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnyje, kuomet draudžiamo elgesio imasi privatūs asmenys, pavyzdžiui, šeimoje ar visuomenėje. Šiame darbe pristatoma kankinimo veikos teisinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse problematika, kuri pasireiškia neišsamiu nacionalinės baudžiamosios teisės kankinimo apibrėžimu bei nepakankamu baudžiamosios atsakomybės už kankinimą kriminalizavimu. Darbe siekiama išsiaiškinti ar Lietuvos baudžiamojoje teisėje esanti kankinimo samprata atitinka Europos Žmogaus Teisių teismo aiškinimo praktiką, ir ar Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai užtikrina efektyvią apsaugą privačiame sektoriuje, nepatirti bet kokio draudžiamo elgesio įtvirtinto Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnyje, o tuo pačiu išsiaiškinti ar Lietuvos valstybė nepažeidžia savo sutartinių įsipareigojimų. Tyrimo metu nustatyta, kad kankinimo samprata nacionalinėje teisėje neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos kankinimo sampratos – Lietuvos nacionalinėje baudžiamojoje teisėje esanti kankinimo samprata yra apibrėžta tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime, kuris skirtas suvienodinti teismų praktiką nužudymų ir sveikatos sutrikdymų bylose. Nors dvasinių/moralinių kančių sąvoka ir yra nurodyta minėtame nutarime, tačiau dėl šios priežasties, psichologinės kančios, nesant fizinio smurto prieš auką panaudojimo nelaikomos kankinimu, priešingai nei tai yra suprantama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio aiškinimo praktikoje. Tyrimo metu išsiaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso normos nesukuria efektyvios apsaugos nuo kankinančio, nežmoniško ar žeminančio elgesio. Atikus tyrimą pastebėta, jog Lietuvos teismų praktikoje buvo vos keletas bylų, kuriose vertinant kaltininko veiką buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę kaip kankinant ar tyčiojantis iš nukentėjusiojo (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Galima tvirtinti, jog nors Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir egzistuoja straipsnis pagal kurį asmeniui galėtų būti skiriama adekvati bausmė, atitinkanti teisingumo principo įgyvendinimą, ir už kitas nusikalstamas veikas, kurios pasireiškia kankinimu, tačiau praktiškai šis teisinis mechanizmas neveikia. Preziumuojama, kad esamas kankinimo veikos kriminalizavimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsniui.The master’s thesis analyze the issues related to Lithuanian positive obligation to ensure everyone’s protection within their jurisdiction from ill-treatment defined in the Article 3 of European Convention on Human Rights (forward – Convention), defining only these cases where violence is inflicted by private individuals in a private sector. The commitment of Article 3 of the Convention requires Lithuania to put in place effective criminal-law provisions in order to deter the offences against the personal integrity. Moreover, the proper conception of torture under domestic legal system is one of the most important legitimate safeguard from the torture, inhumane or degrading treatment. Therefore Lithuania must to determine the content of the concept of torture not to be objected to the standards of the European Court of Human Rights (forward – ECHR). The hypothesis of the study is the existing criminalization of acts of torture under Lithuanian Criminal code contravene Article 3 of European Convention on Human Rights. The first question raised in this study does the existing concept of torture under Lithuanian legal system accord to the concept of torture of ECHR case-law. Moreover it is important to ascertain do criminal-law provisions on Lithuanian criminal code effectively protect private individuals from psychological/moral suffering without use of physical violence. It is relevant to ascertain do Lithuanian criminal-law provisions prohibit any forms of torture in other constituent bodies of criminal offences apart from crimes against human life and health. These problematic questions are related therefore the summarizing inferences are resulted from each other as well. The outcome of the research showed that the existing concept of torture regulating private relations under Lithuanian legal system do not accord to the concept of torture of ECHR case-law. The concept of torture on Lithuanian criminal law is not precise, there are a lot of intricate conditions and model-making situations therefore it is restricted. Furthermore, Lithuanian case-law showed that this concept and differentiation cause a lot of discrepancy between courts as well. Lithuanian concept of torture regulating private relations located only in Lithuanian Supreme Court senate resolution which is designed to unify case-law on crimes against human life and health. Notwithstanding that the provision of moral suffering is indicated in this concept, but for this reason psychological suffering without the use of physical violence is not held to torture under Lithuanian concept different from Article 3 of the Convention. In this study was determined that Lithuanian courts unreasonably do not enforce the law of aggravating circumstances on criminal liability when the offence was done with acts of torture or degradation of the victim (Article 60 of the Lithuanian Criminal code) for this reason this criminal-law mechanism practically do not function. Despite that, Article 60 of the Lithuanian Criminal code is not enforced when features of constituent body of criminal offence is such as “psychological violence” or express the substance of the criminal offence. Taking everything into account, the hypothesis of the study is confirmed: the existing criminalization of acts of torture under Lithuanian Criminal code contravenes Article 3 of European Convention on Human Rights.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta