Patients’ with chronic illness subjective social exclusion’ experiences

Tyrimo problema. Šiuolaikinėje visuomenėje didėjantis sergamumas lėtinėmis ligomis tampa vis aktualesne ir vis daugiau dėmesio sulaukiančia sveikatos problema. Tradiciškai moderniojoje medicinoje lėtinės ligos sąvoka redukuojama į biologines kūno disfunkcijas, periferijoje paliekant subjektyvų lėtinio negalavimo išgyvenimą. Tačiau lėtinės ligos sergantiesiems sukelia vis daugiau socialinių padarinių nei galima nuspėti aprioriškai ir išprovokuoja ne tik biomedicininius, bet ir psichosocialinius sunkumus. Lėtinės ligos – permanentinės, tiesiogiai nurodančios į ilgalaikį procesą, todėl sergančiajam tenka ne tik susigyventi su liga, bet ir pats negalavimas neretai formuoja specifinius elgesio bruožus, kas potencialiai prisideda prie socialinės atskirties išryškėjimo. Tyrimo objektas. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų subjektyvios socialinės atskirties patirtys. Tyrimo tikslas. Atskleisti lėtinėmis ligomis sergančių asmenų subjektyvios socialinės atskirties patirtis. Tyrimo metodas. Mišrių metodų derinimas – kokybinis tyrimas – pusiau struktūruoti interviu, kiekybinis – anketinės apklausos metodas. Kokybinio ir kiekybinio tyrimo duomenys buvo renkami 2014 metais projekto „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje” metu. Tyrime dalyvavo 28 lėtinėmis ligomis sergantys informantai, kiekybiniame – 216 sergančiųjų respondentų. Tyrimo rezultatai. Tyrimаs аtskleidė, jog lėtinėmis ligomis sergančių аsmenų gyvenime įvykstа biogrаfinis lūžis, reikalaujantis pаstаngų, lаiko ir griežtos kontrolės. Iš tiesų lėtinių ligų patirtys nėra universalus fenomenas, kurį galima adaptuoti visais sergančiųjų atvejais. Lėtinių ligų patyrimą veikia integralūs sergančiojo sociodemografiniai veiksniai. Vyresnio amžiaus, sąnarių ir kaulų ligomis sergantys, žemesnį išsilavinimą turintys, pensijoje esantys sergantieji jaučia mažesnį negalavimo trukdymą kasdieninėse veiklose. Priešingai, jauni ir perspektyvų turintys tiriamieji, inkstų ir šlapimo takų sistemos ligomis sergantieji, aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję bei dirbantys apklaustieji vienareikšmiškai patiria intensyvesnius lėtinės ligos suvaržymus kasdieninėje rutinoje. Užfiksuota, jog tam tikra lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupė patiria įvairialypius, bet specifinius socialinės atskirties veiksnius – socialinę deprivaciją, neigiamą savęs pozicionavimą visuomenėje, profesinius suvaržymus ir alienaciją. Taip pat konstatuota, jog negatyvus lėtinės ligos poveikis darbe, stipresnis negalavimo trukdymas kasdienybėje bei socialinių ryšių trūkinėjimas – visi šie veiksniai tarpusavyje koreliuojantys, vienas kitą papildydami nulemia didesnę socialinės atskirties riziką.The problem of research. In modern society the increasing incidence of chronic diseases become more relevant and more attention attracting health problem. Traditionally, the modern medicine of chronic disease concept is reduced to the biological body dysfunctions, leaving the periphery of subjective chronic illness experience. However patients with chronic illness are caused by a growing number of social consequences than can be predicted a priori and provoked not only biomedical but also the psychosocial difficulties. Chronic illness - the permanent, directly pointing to the long-term and continuous process, that is why the sick have not only to live with the disease, but most often the illness is shaping specific behavioral traits, which potentially contributes to the manifestation of social exclusion. The object of the research. Persons with chronic illness subjective experiences of social exclusion. The aim of the research. To reveal persons with chronic illness subjective experience of social exclusion. The method of the research. Mixed methods - qualitative research - semi-structured interviews, quantitative - questionnaire method. Qualitative and quantitative research data were collected in 2014 of the project \"Social exclusion and social participation changes in Lithuania”. The study included 28 informants with chronic illnesses, quantitative - 216 respondents. Results of the research. The study revealed that in a presence of the chronic illness in ailing individuals lives occurs biographical disruption, demanding efforts, time and strict control. In fact chronic illnesses experience is not a universal phenomenon, which can be adapted to all sick patients’ cases. Chronic disease experience is affected by integral sociodemographic factors of the ill person. Older people, suffering from joints and bones illnesses, with lower education, retired sick patients feel less interference in daily activities. On the contrary, young and prospective people, kidney and urinary tract diseases, with an university education and employment respondents clearly experiencing intensive chronic illness restrictions in daily routine. It was recorded that a certain group of patients with chronic illness suffer diverse but specific factors of social exclusion - social deprivation, negative self-positioning in society, professional constraints and alienation. It also found that the negative effects of chronic illness at work, stronger ailment prevention in everyday life and social relations cracking - all these factors correlating with each other are complementing each other due to higher risk of social exclusion.Sociologijos katedraSocialinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta