Folk fine arts as a factor forming citizenship in the extra–curricular activities of students of 10–12th grades

Magistrinio darbo aktualumą lemia keletas priežasčių. 1991 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pilietiškumo formavimo uždavinys Lietuvai tapo itin aktualus todėl, kad pilietiškumas yra pagrindinė demokratinės visuomenės raidos prielaida. Tačiau nuo 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, šalia nacionalinės pilietybės buvo numatyta ir ES pilietybė. Tais pačiais 2004 m. buvo konstatuotas problemiškas Lietuvos piliečių išvykimo į Europos šalis mastas, liudijantis ir pilietiškumo stoką, ir vertybinę permainą arba krizę, vykstančią Lietuvoje. Lietuvoje auganti emigracija yra viena iš kultūros krizės sukėlėjų, susijusių su pamatinių ilgus šimtmečius puoselėtų tautinių vertybių nuvertėjimu. Šią problemą galima įvardinti ir kaip globalizacijos problemą, niveliuojančią kultūrinio, meninio ir tautinio identiteto kontūrus. Tai formuoja šio darbo probleminį pobūdį. Tyrimo objektas – pilietiškumo formavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti lietuvių liaudies dailės reikšmę kaip pilietiškumo formavimo veiksnį popamokinėje 10 -12 klasių mokinių veikloje. Tyrimo uždaviniai: atskleisti pilietiškumo sampratą; atskleisti ugdomąsias lietuvių liaudies dailės galimybes; apibūdinti popamokinės veiklos ugdymo ypatumus; ištirti pilietiškumo sklaidą popamokinėje dailės būrelių veikloje. Darbe panaudoti tokie tyrimo metodai: teoriniai - mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų sisteminė analizė bei empirinis - struktūruotas interviu, kurio duomenys analizuoti, taikant kontentinę tyrimo duomenų analizę. Tyrimo rezultatai: Išanalizavus pedagoginę, psichologinę, menotyrinę literatūrą išaiškėjo, kad pilietiškumą apibūdina individo santykis su valstybe ir valstybingumu, su žmogaus teisėmis ir pareigomis, piliečio santykis su konkrečių socialinių problemų sprendimu, socialine tvarka, tam tikru pragmatiniu sąmoningumu. Paaiškėjo, kad norint išsamiai atskleisti pilietiškumo sampratą, būtina apžvelgti pilietiškumo ir tautiškumo sąsajas. Tą atlikus atsiskleidė, jog pilietiškumą atskliedžia tikslingas tautiškumo gretinimas su istorine bei kultūrine žmonių ir valstybės institucijų nacionalinio sąmoningumo atmaina. Tačiau tai nereiškia, kad tautiškumą ir pilietiškumą galima supriešinti, nes tautiškumas ir pilietiškumas atskirai paimti tarsi praranda dalį prasmės. Tai labai svarbu holistinėje ugdymo sampratoje; taip pat tai turi didelę reikšmę meninio ugdymo plotmėje, kurioje kūrinys, turintis ir tautiškumo, ir pilietiškumo raiškos elementų, gali būti adekvačiai suvokiamas tik tada, kai yra matoma ir juntama jo, kaip kūrinio visuma. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad mokiniai su pilietiškumo apraiškomis sieja liaudies meną, tuo parodydami, kad liaudies dailė formuoja ne tik tautiškumą, bet ir pilietiškumą, kurį rodo informantų požiūris į valstybės reprezentavimą, asmeninė atsakomybė už valstybės ir tautos materialinių bei dvasinių vertybių likimą.The relevance of this Master’s Paper is determined by some reasons. In 1991, when Lithuania restored its independence, the goal of citizenship formation has become very important as citizenship is the main assumption for democratic development of the nation. In 2004, Lithuania joined the European Union (further – EU). The same year the statistics stated the increasing emigration of Lithuanian citizens to Europe, it testified the lack of nationality and crisis of values. The increasing emigration from Lithuania is one of the reasons of cultural crisis and shows depreciation of the main national values that have been cherished for ages. This is also the problem of globalization that rubs the lines of cultural, artistic and national identity. The object of the research – upbringing of nationality and public spirit. The aim of the research – to reveal the importance of Lithuanian folk art as one of factors for nationality formation in after-school activities of students of 10-12 forms. Objectives of the research: to reveal the concept of public spirit; to show educating possibilities of Lithuanian folk art to people; to define the particularities of after-school activities for upbringing of students; to explore citizenship, nationality and public spirit formation in the activity of after-school art circles. The methods of research: theoretical – systematic analysis of scientific literature and educational documents and empirical - structured interview - the data of which were analysed and systematised. The results of the research: the analysis of pedagogical, psychological literature, art history and art theory has proved that citizenship is defined by the relationship of an individual with the state and statehood, with human rights and duties, by the relation of a citizen with the social problems and pragmatic consciousness and his attitude towards social order. It has turned out that in order to have a deep understanding of citizenship and nationality it is necessary to speak of links between nationality and citizenship and public spirit. When these links have been investigated the conclusion has been made that citizenship and public spirit is well revealed when nationality is compared with historical and cultural activities of people, and the readiness of state institutions to appeal to social challenges. Nationality and citizenship, if considered separately, loose some part of their significance. It is of great importance in artistic education, where a piece of art with national and public spirit elements can be adequetly understood only when it is perceived as a whole of the art work. The results of empirical research have shown that students associate public spirit with folk art. The research has revealed that folk fine arts form not only nationality, but also public spirit and citizenship that is felt in students attitude towards state representation, individual responsibility for the survival of material and spiritual values of the state and nation.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta