Features of breeding ecology of the whooper swan (Cygnus cygnus) in fish ponds

Šiame darbe aptariami gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus) veisimosi žuvininkystės tvenkiniuose ekologijos ypatumai. Tyrimai buvo atliekami 2008–2014 metais 15-oje žuvininkystės ūkių. Darbe analizuojami įvairūs 74 gulbių giesmininkių lizduose perėjusių paukščių veisimosi ekologijos duomenys, iš viso – 230 veisimosi atvejų. Tyrimo metu plastikiniais kakliniais bei tradiciniais metaliniais žiedais buvo sužieduota 60 gulbių giesmininkių jauniklių, gauta ir išanalizuota 618 pranešimų apie pakartotinai registruotus žieduotus paukščius. Nustatyti gulbių giesmininkių veisimosi buveinės pasirinkimo dėsningumai. Lietuvoje žuvininkystės ūkiuose gulbės giesmininkės veisiasi tvenkiniuose, kuriuose šiurkštieji helofitai vidutiniškai užima 7,43±1,02 ha. Rinkdamos veisimosi buveinę jos pasižymėjo didele vidurūšine konkurencija, todėl iš išaiškintų 197 veisimosi atvejų visuomet tvenkinyje perėjo tik viena pora. Tyrimo metu nustatyta, kad besiveisiančių gulbės giesmininkės porų produktyvumas žuvininkystės ūkiuose yra 4,92±0,13 sėkmingai užaugintų jauniklių/porai per metus. Skirtingais metais šio rodiklio reikšmių variacija statistiškai nėra reikšminga. Išsiaiškinta, kad gulbių giesmininkių veisimosi produktyvumui įtakos turi kai kurie aplinkos bei buveinės veiksniai. Šiuo požiūriu svarbiausias veiksnys yra tvenkinių užaugimas šiurkščiaisiais helofitais. Miškų kaimynystė, kaip mažą antropogeninį trikdymą generuojanti buveinė, produktyvumą taip pat statistiškai reikšmingai didina, o kelių bei sodybų kaimynystė, tvenkinio ploto didėjimas jį reikšmingai mažina. Žuvininkystės tvenkinių kompleksuose (žuvininkystės ūkiuose) besiveisiančių gulbių giesmininkių vietinės populiacijos produktyvumas neigiamai koreliuoja su jų plotu. Vietinės gulbių giesmininkių populiacijos tankis yra didžiausias mažuose ir priešingai – mažas dideliuose žuvininkystės tvenkiniuose. Rudeninės gulbių giesmininkių migracijos metu (rudenį) iš Lietuvos kilusių individualiai žymėtų gulbių giesmininkių išplitimo arealas apėmė šešias Europos valstybes. Nuo Suomijos palei Baltijos ir Šiaurės jūras jis tęsėsi iki Vokietijos. Tuo tarpu šių paukščių žiemos išplitimo arealas nuo Lietuvos palei Baltijos ir Šiaurės jūras tęsėsi iki Belgijos. Pirmaisiais gulbių giesmininkių gyvenimo metais jų naudojamų buveinių įvairovė yra menkiausia. Antraisiais ir vėlesniais kalendoriniais metais gulbės giesmininkės vasaros laikotarpiu laikosi išimtinai vandens telkiniuose; rudenį, žiemos metu ir pavasarį, be vandens telkinių, lanko kukurūzų ražienas, rapsų pasėlius, žiemkenčių ražienas bei želmenis, pievas (tuo pačiu maitinasi ir potvynių apsemtose pievose).The thesis paper discusses features of breeding ecology of the whooper swan (Cygnus cygnus) in fish pond complexes (fish farms) in Lithuania. The investigations were carried out in 2008–2014 in 15 fish farms. Analysis of the various ecological data of the breeding ecology of 74 pairs of whooper swans have been made. In total data from 230 nesting cases have been applied. In the reserach plastic neck bands and traditional metal bands were used to band 60 youngs of the whooper swan. 618 recoveries have been received and analysed as well. Some patterns of selecting of the breeding habitat by whooper swans were estimated. It was revealed that, in Lithuanian fish ponds, the whooper swans selected their breeding habitat where helophytes covered in average 7,43±1,02 ha area. While selecting a breeding habitat pairs of the whooper swan have demostarated an intraspecific habitat competition; thus out of 197 nesting cases the was no one case when two or more pairs have been nesting in the same pond. It was estimated that the average productivity of a breeding pair of the whooper swan was 4,92±0,13 youngs per successfully raised brood per year. It was revealed that the breeding productivity of the whooper swans is influenced by some environmental factors. From this point of view the most important factor is coverage of the nesting pond with helophytes. Forest in neighborhood of breeding habitat of the whooper swan generates a low anthropogenic disturbance and also significantly increases productivity of breeding pairs; though the breeding productivity of the nesting pairs decreases significantly in a neighbouring homsteads, roads and with an increase of the pond area. The productivity of local population of the breeding whooper swans negatively correlates with total area of the fish pond complex (farm). The breeding density of local population of the whoooper swan is highest in smaller and the lowest in fish ponds of big area. During the autumn migration the whooper swans orginated from Lithuania were registered in a region covering six countries of Europe from Finland along the Baltic Sea and the Northern Sea continuing up till Belgium. Whereas, the outspread range of these birds in winter was from Lithuania along the Baltic Sea till Northern Sea continuing uptill Belgiume Sea. A vairiety of used habitats of the whooper swans is scarce during the first year. Whereas, in the following years the whoooper swans uses water bodies in summer; while in autumn, winter and spring they also visit maize field, rape crops, winter crop stubbles and meadows (including grasslands in flood areas).Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta