Psychologists' perceived professional self-esteem and experienced psychological climate in educational institution relations with administrations' and teachers' attitudes towards psychologists

Lietuvoje retai yra atliekami moksliniai tyrimai, analizuojantys mokyklinės psichologijos paslaugų problemas. Todėl šiuo darbu siekėme ištirti profesinius klausimus, susijusius su vadovų ir mokytojų nuostatomis psichologų atžvilgiu ir psichologų suvokiama profesine verte bei patiriamu mikroklimatu. Tyrime dalyvavo - 47 mokyklų psichologai 22 ugdymo įstaigų vadovai bei 111 mokytojų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų apibendrintos nuostatos psichologų atžvilgiu yra teigiamos. Tačiau tarp mokytojų vyrauja „idealios asmenybės“ psichologo įvaizdis, kuris gali sąlygoti nusivylimą psichologu. Psichologų, vadovų ir mokytojų nuostatų psichologų profesinės atsakomybės atžvilgiu skirtumai psichologams gali kelti etines dilemas, pavyzdžiui, vaidmens ribų, dvigubų santykių, konfidencialumo ar informuoto sutikimo. Rezultatai taip pat siūlo mintį, kad tirtieji psichologai ugdymo įstaigose suvokia aukštą profesinės vertės lygį ir patiria palankų psichologinį klimatą. Atskleistos psichologinio klimato sąsajos su pasitenkinimo darbu lygiu ir patiriama vadovų bei mokytojų parama. Psichologų suvokiamos profesinės vertės lygis lengvai susijęs su parama, patiriama iš vadovų. Profesinės vertės lygis nesusijęs su parama, patiriama iš mokytojų. Rezultatai atskleidė ugdymo įstaigos bendruomenės ir visuomenės švietimo bei dalyvavimo diskusijoje poreikį, kas visuomenei turėtų padėti geriau suprasti psichologų vaidmenis ir profesinės atsakomybės ypatumus. Aptariami tyrimo trūkumai, išvados, ateities tyrinėjimų kryptys.Lithuanian academic research into the professional practice issues associated with the provision of school-based psychological services is rare. Therefore, this thesis sought to investigate a range of professional issues associated with administrators’ and teachers’ attitudes toward school psychologists and their perceived professional self–esteem and experienced psychological climate. The sample consisted of 47 school psychologists, 22 principals and 111 teachers. The results revealed that administrators and teachers generally have positive attitudes towards psychologists yet teachers’ perception of psychologist as “ideal personality” can determine disappointment of psychologists’ personality. The differences in attitudes between psychologists, administrators and teachers regarding the responsibilities of school psychologists had implications for potential ethical dilemmas, for instance: role boundaries, dual relationship, confidentiality and informed consent. The results also suggested that school psychologists in the present study perceive high level of professional self-efficacy and positive psychological climate in educational institutions. Psychological climate was related to their job satisfaction and perceived support of administrators and teachers. There was slightly relations of psychologists’ perceived professional self-efficacy and experienced support of administrators. There were no relations of perceived professional self-efficacy and experienced support of teachers. The results reveal a need to educate and participate in dialogue with the educational community and the general society in order to increase understanding of school psychologists’ roles and professional responsibilities. Limitations, implications and directions for future research are discussed.Vytauto Didžiojo universiteta