Approach of the emigrants to Lithuania in 1987 – 1990

Magistro darbas tema „Išeivijos požiūris į Sąjūdžio Lietuvą 1987 – 1990 metais“ yra skirtas aptarti, kaip lietuviai gyvenantys svetur vertino, aptariamuoju laikotarpiu vykusius įvykius Lietuvoje. Antrasis pasaulinis karas bei po jo sekusi Lietuvos valstybės okupacija, didelę dalį Lietuvos visuomenės šviesuolių, privertė pasirinkti emigracijos kelią. Per ilgus okupacijos metus, išeiviai išlaikė ryšį su okupuota Lietuvos valstybe bei visomis išgalėmis stengėsi vykdyti kovą dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo. Gyvenimas emigracijoje, išeivių iš Lietuvos dažnai buvo suvokiamas kaip tremtis ar didžiulė bausmė. Savęs tapatinimas su nužemintųjų generacijos atstovais, buvo gana dažnas egzilų tarpe. Tačiau nepaisydami šios gana skaudžios situacijos, išeiviai iš Lietuvos, savo gyvenimą emigracijoje stengėsi padaryti kuo kokybiškesnį bei naudingą Lietuvos valstybei. Kurdami gyvenimo išeivijoje misijos projektus, egzilai svarbiausiais uždaviniais laikė tautiškumo išsaugojimą, išlikimą biologiškai bei ištikimybės savo tautai išlaikymą. Suvokimas, jog Lietuvos okupacija užsitęs, vertė išeivius ieškoti naujų bendravimo su okupuota Lietuva formų. Bendravimo su okupuota Lietuva klausimas, sukėlė aršias diskusijas išeivių iš Lietuvos bendruomenėje. Baimė, jog bendravimas su okupuota Lietuva, gali būti suprastas kaip okupacijos pripažinimas, buvo stipriausias argumentas tokiam bendravimui neatsirasti. Po ilgų diskusijų bei supratimo, jog bendravimas su okupuota Lietuva gali būti naudingas ir lietuviams, ir egzilams buvo pasirinkta bendravimo kultūriniame lygmenyje forma. Išeiviai iš Lietuvos pakankamai atsargiai žiūrėjo ir į kitus procesus vykstančius okupuotoje Lietuvoje. Informacijos stoka apie procesus vykstančius Lietuvoje, nulėmė gana atsargų požiūrį į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį bei nepriklausomybės atkūrimo galimybę. Nepaisant šio nuolatinio atsargumo, žinia apie Kovo 11 - osios įvykius išeivijoje buvo sutikta su dideliu džiaugsmu. Po nepriklausomybės atkūrimo, išeiviai iš Lietuvos ir toliau išliko jautrūs įvykiams Lietuvoje bei visomis įmanomomis priemonėmis prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės geresnio gyvenimo kūrimo.Master's thesis on \"Approach of the emigrants to Lithuania in 1987 – 1990” is devoted to discussing how the Lithuanians living abroad valued, considered processes that were held in Lithuania. The Second World War and after that the occupation which followed the State of Lithuania, a large part of the Lithuanian public intellectuals, forced to choose the path of emigration. During the long years of occupation, has maintained contact with immigrants in the state of Lithuania been occupied and the utmost care to fight for the restoration of Lithuanian independence. Living in exile, emigration from Lithuania was often perceived as an exile or a major penalty. Self-identification with deportee’s representatives was quite common among the exile. However, despite this rather dire situation, immigrants from Lithuania, their life in exile tried to make the highest quality and good state of Lithuania. When they created a life in exile mission projects, the most important challenges in exile held national identity preservation of biological survival and the maintenance of fidelity they people. Perception that Lithuania's occupation drags on, was the reason why emigrants wanted to communicate with Lithuania. Communication with the issue of occupation of Lithuania has caused fierce debate in the community of emigrants from Lithuania. Fear that the communication with the occupation of Lithuania can be interpreted as recognition of the occupation, was the strongest argument for such communication not appear. After a lengthy discussion and understanding that the communication with Lithuania may be useful for emigrants and Lithuanians, the emigrants had chosen to start communicate with Lithuania in cultural level. Immigrants from Lithuania and looked carefully enough into the other processes taking place in occupied Lithuania. This lack of information about the processes taking place in Lithuania, led to quite a precautionary approach in the Lithuanian Reform Movement and opportunity get the independence of Lithuania. Despite the constant care, the message of March 11 event in exiles was greeted with great joy. After independence, the emigrants from Lithuania, still were remained sensitive to events in Lithuania and to do everything possible to contribute to the independent Lithuanian building a better life.Vytauto Didžiojo universiteta