The evaluation of the effectiveness of diplomacy: Poland, Denmark, Ireland and Lithuania presidencies of the Council of the European Union case study

Akademinėje literatūroje, skirtoje Europos Sąjungos institutui nagrinėti, didelis dėmesys yra skiriamas pirmininkavimo Tarybai reikšmei ES institucinėje sąrangoje bei politikos formavimo procese, tačiau darbų, skirtų pirmininkavimo efektyvumui nagrinėti nėra daug. Šio darbo tikslas yra pagal efektyvumo kriterijus apimantį sintetinį - teorinį modelį, įvertinti Airijos, Danijos, Lenkijos ir Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Darbo tikslui pasiekti yra keliami šie teoriniai ir empiriniai uždaviniai: aptarti vyraujančias studijas, pirmininkavimo ES Tarybai nagrinėti; išanalizuoti kontingentinės vadybos teoriją, kaip tinkamiausią pagrindą toliau formuojant teorines efektyvumo matavimo gaires; remiantis kontingentine vadybos teorija, suformuluoti sintetinį modelį pirmininkavimo efektyvumui analizuoti, įvedant papildomus kintamuosius, pagrindžiant jų operacionalizaciją bei kitų šalių vertinimą kaip tyrimo elementą; įdentifikuoti institucinius pokyčius po Lisabonos sutarties įsigaliojimo nustatant jų poveikį pirmininkaujančios valstybės atliekamiems vaidmenims; vadovaujantis sudarytu sintetiniu modeliu, ištirti Lenkijos (2011 m. II pusmetis), Danijos (2012 m. I pusmetis), Airijos (2013 m. I pusmetis) ir Lietuvos (2013 m. II pusmetis) pirmininkavimą ES Tarybai bei pateikti praktines ir mokslines rekomendacijas kaip tirti efektyvumą. Atsižvelgiant į bendrą pirmininkavimą konceptualizuojančių tyrimų trūkumą, darbe naudojama kontingentinė vadybos teorija. Remiantis šia prieiga suformuluotom efektyvumo vertinimo gairėmis nustatyta, kad pirmininkavimą galima tyrinėti atsižvelgiant į esančio pirmininkavimo paklausą (kurią sudaro ES valstybių narių lūkesčiai iš pirmininkaujančios valstybės) ir pirmininkavimo pasiūlą (valstybės galimybes pasiūlyti reikiamą vaidmenį ir funkcijas, kurios atitiktų tuo metu esančią situaciją). Pirmininkaujančios valstybės galimybė atsakyti į ES generuojamą paklausą, priklauso nuo valstybės sugebėjimo išpildyti vidinius pasiūlos veiksnius, kurie konfiguruojami į efektyvumo kriterijus. Pritaikius teorinį - sintetinį pirmininkavimo efektyvumo vertinimo modelį empiriškai, bei išvedus bendrą kiekvienos valstybės atitikimo nustatytiems kriterijams svertinį vidurkį paaiškėjo, kad penkiabalėje sistemoje, pasirinktų valstybių pirmininkavimo efektyvumas varijuoja nuo 3 iki 5 balų. Išsiaiškinta, kad Lenkijos pirmininkavimo atitikimas nustatytiesiems efektyvumo kriterijam lygus 4.5 balui, Danijos - 3.2 balui. Airijos – 3.9 balui, Lietuvos, - 4.2 balui. Atsižvelgiant į empiriškai patikrintą ir papildomais veiksniais išplėstą pirmininkavimo paklausos - pasiūlos modelį darbe pasiūlytos mokslinio ir praktinio pobūdžio rekomendacijos tolimesniems šio modelio taikymo tyrimams atlikti.In the academic literature, the presidency institute analysis, particularly efficiency, in contrast to the integration theories, has only been subject to limited research. Mostly, Presidency of the EU, as a research subject, is being analyzed from the perspective of European integration: while exploring the EU institutions, the European Union policy-making and its impact on the certain areas. While using synthetic - theoretical contigency model, this paper aims to evaluate the effectiveness of Irish, Danish, Polish and Lithuanian presidencies of the EU. Following tasks are formulated: to validate prevailing studies on the effectiveness of the Presidency EU; to define the contingency theory as an appropriate basis for further development of efficiency measurement guidelines; to formulate a synthetic efficiency model, while introducing additional variables; to identify the institutional changes after the signing of the Lisbon Treaty and to determine its impact for the Presidency roles; to evaluate the effectiveness of Polish (2011 Semester II), Danish (2012 Semester I), Irish (2013 Semester I) and Lithuanian (2013 Semester II) presidencies of the EU efficiency and to provide practical and scientific recommendations for the future research. This article developed an effectiveness evaluation model based on contingency theory. It assumes, that presidency can be explored through demand and supply cohesion. The demand of the presidency is perceived as the EU's expectations from the Presidency, while the supply of the presidency is perveiced as the state‘s ability to offer the most appopriate presidency role. The demand and the supply of roles depend on the environment. Using this model, the question is whether demand equalled supply. The study underlines that the presidency has too many dimensions not to have a systematic evaluation mechanism. Empirical presidency of the EU effectiveness analysis shows, that in a five-point system, joint countries criteria compliance varies from 3 to 5 score. Analysis shows that Polish presidency of the EU fulfillment of criteria was equal 4.5 score, Danish presidency of the EU fulfillment of criteria was equal 3.2 score, Irish presidency of the EU fulfillment of criteria was equal 3.9 score, Lithuanian presidency of the EU fulfillment of criteria was equal 4.2 score.Vytauto Didžiojo universiteta