Evaluation ranking scales of young basketball players’ physical development, functional capacity, and locomotor skills

Talentingų jaunųjų krepšininkų atranka – viena svarbiausių šiuolaikinio rengimo problemų. 9-16 metų amžius yra vienas jautriausių, kuomet atsiskleidžia įgimti fiziniai gebėjimai bei įgyjama naujų mokėjimų, leidžiančių siekti gerų sportinių rezultatų. Vis dėlto objektyvios fizinio ir techninio pajėgumo vertinimo sistemos Lietuvoje dar nėra. Žaidimų sporte vyraujantis kriterinis vertinimas kartais stokoja objektyvumo, todėl ieškodami tikslesnio vertinimo būdų, kėlėme probleminį klausimą: Kokios gi yra jaunųjų krepšininkų fizinio išsivystymo ir fizinio bei techninio parengtumo vertinimo normos, galinčios padėti vykdyti rengimo kontrolę bei atranką? Remiantis probleminiu klausimu buvo apibrėžtas tyrimo objektas – jaunųjų krepšininkų fizinis išsivystymas, funkcinis pajėgumas bei lokomociniai gebėjimai. Atsižvelgiant į pasirinktos temos aktualumą bei mokslinę problemą buvo siekiama šio tikslo – įvertinti jaunųjų krepšininkų fizinį išsivystymą, funkcinį pajėgumą bei lokomocinius gebėjimus, pateikiant normines vertinimo skales. Siekiant užsibrėžto tikslo, magistro darbe buvo keliami šie pagrindiniai tyrimo uždaviniai: ištirti 9-16 metų amžiaus žaidėjų fizinį išsivystymą, funkcinį pajėgumą ir lokomocinius gebėjimus. Sudaryti santykinės padėties matų – procentilių ranginę skalę, kuri leistų vertinti 9-16 metų amžiaus krepšininkų fizinį išsivystymą bei lokomocinių gebėjimų lygį. Modifikuoti metimų į krepšį testo rezultatų skaičiavimą, pateikiant norminio vertinimo skales. Magistro darbe buvo taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, antropometrija, lokomocinio pajėgumo tyrimas, funkcinio pajėgumo tyrimas, duomenų apdorojimas naudojant procentilio rangų skaičiavimus, aprašomoji matematinė statistinė analizė. Varžybų laikotarpiu buvo tirti Sostinės krepšinio mokyklos auklėtiniai (n = 353), kurių amžius buvo nuo 9 iki 16 metų, o treniravimosi stažas – nuo 2 iki 9 metų. Buvo sudarytos atskiros kiekvienos amžiaus grupės tiriamųjų imtys: 9 metų n = 44; 10 metų n = 33; 11 metų n = 50; 12 metų n = 49; 13 metų n = 72; 14 metų n = 57; 15 metų n = 25; 16 metų n = 23. Naudojant santykinės padėties nustatymo matus galima vertinti žaidėjų fizinio išsivystymo būklę, ją prognozuoti ir vykdyti atranką į ugdymo grupes. Mūsų apskaičiuoti procentilių rangai parodo, kuriai reikšmei rodiklis priskiriamas ir kiek procentų skiriasi nuo kito rango. Vidurinė reikšmė yra ties 50-tąja ir kas 10% didėja arba mažėja. Atliktas tyrimas parodė, kad jaunųjų krepšininkų fizinio išsivystymo rodikliai: ūgis, kūno masė skiriasi nuo nesportuojančių bendraamžių, o jų lokomociniai gebėjimai, pasikliaujamojo intervalo ribose, atskleidžia specifinės populiacijos – Lietuvos jaunųjų krepšininkų pajėgumą. Mūsų sudarytos vertinimo skalės leidžia objektyviai įvertinti krepšinio žaidėjų fizinį vystymąsi ir pajėgumą, padeda vykdyti atranką į ugdymo grupes ir įvairaus pajėgumo komandas bei leidžia kontroliuoti jų pajėgumo raidą. Atliekant metimų į krepšį testą paaiškėjo, kad vertinimui yra svarbus ne tik taiklumas, bet ir užduoties atlikimo greitis. Mūsų atliktas tyrimas leido modifikuoti rezultatų vertinimą, t.y. apsibrėžti reikalingą metimų į krepšį skaičių, o tiksliam norminiam rangui nustatyti, išmatuoti užduoties atlikimo laiką.One of the most important problems in modern athletes training is the selection process of talented young basketball players. The age of 9-16 is one of the most sensitive periods when innate physical abilities are revealing and new skills are gained for achievement of high sport results in the future. However, Lithuania does not have an objective system for physical and technical capacity evaluation yet. Evaluation under certain criteria in sports games lacks objectivity at times that is why to seek for more precise evaluation methods we have raised the question: what are the evaluation norms of young basketball players’ physical development and physical as well as technical preparedness that will help to develop athletes’ training control and selection? Considering the problem, research object was settled as follows – young basketball players’ physical development, functional capacity, and locomotor skills. In view of relevance of chosen topic and scientific problem, it was aimed to evaluate young basketball players’ physical development, functional capacity, and locomotor skills when introducing rating scales. To follow the aim those were the main tasks in this master thesis: to research physical development, functional capacity, and locomotor skills of young basketball players of age 9-16; to form ratio position measurements-percentile ranking scale that allows evaluating the level of physical development and locomotor skills of basketball players of age 9-16; to modify results calculation of shots into the basket test when delivering rating scales. Research methods that were applied in the master thesis: analysis of scientific literature, anthropometry, survey of locomotor capacity and functional capacity, data processing with percentile rank calculation, and analysis of descriptive mathematical statistics. Students of Capital Basketball School (n = 353) of age 9-16 and of 2-9 years of training experience were tested during competition period. Separate samples of each age group testees were formed: age 9 n = 44, age 10 n = 33, age 11 n = 50, age 12 n = 49, age 13 n = 72, age 14 n = 57, age 15 n = 25, age 16 n = 23. When using position ratio measurement scale, it is possible to assess players’ physical development, to anticipate it, and to perform proper selection into training groups. Calculated percentile ranks reveal to which value each of indices is attributed to and what is the difference in percent among ranks. Middle value is at 50 and at every 10 % goes up or down. The research has revealed that young basketball players’ physical development indices – height and body mass – differ from contemporaries not involved in sport and their locomotor skills, under confidence interval limits, reveal capacity of Lithuanian young basketball players as specific population. Formed rating scales lead to objective evaluation of basketball players’ physical development and fitness and help to proceed with selection into training groups and teams of various levels as well as allow controlling the development of their fitness. When performing shots into the basket test, it was revealed that, to evaluate the test properly, accurateness as well as speed of task performance is needed. The research enables to modify results evaluation, i. e., to define the required number of shots into the basket and, for establishing exact standard rank, to measure task performance duration.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta