Is depersonalization in the court rulings of criminal cases contrary to public information principle?

Pripažįstama, kad procesiniai teismų sprendimai turi būti prieinami visuomenei. Įskaitant ir baudžiamosios teisės srityje priimtus nutarimus. Viešumo sąvoka sudaro visuomenės informavimo principo esmę. Teismo sprendimo viešumas yra taikomas tiek teismo posėdžiui, tiek bylos medžiagai, nepaisant to, ar byla buvo nagrinėjama žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Taigi, teisėtas visuomenės interesas žinoti, ypač baudžiamosios teisės bylose, yra vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuo remiantis informacijos laisvei gali būti suteikiama pirmenybė privatumo atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismų procesinių nutarimų skelbimas gali būti suprantamas kaip teismų darbo kontrolės demokratinėje visuomenėje įgyvendinimas. Taip pat tokiu būdu didinamas teismų veiklos skaidrumas. Siekiant šio tikslo, teismų nuosprendžiai skelbiami internete. Tačiau su tokiu plačiu teismo sprendimų viešinimu, gali kilti nemažai privačių asmens duomenų apsaugos problemų. Dėl šios priežasties kyla poreikis nuasmeninti teismų sprendimus prieš pateikiant juos visuomenei. Teisėjų Tarybos nutarimas „Dėl teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių skelbimo internete tvarkos“, numato kaip Lietuvoje turėtų vykti teismų sprendimų nuasmeninimo procesas. Vis dėl to, nuasmeninus sprendimų duomenis, bylos įvykis praranda dalį savo konteksto, tokiu būdu visuomenei apsunkinamas teismo nutarimo motyvų supratimas. Todėl tiek Lietuva, tiek kitos valstybės stengiasi surasti proporcingą balansą tarp visuomenės informavimo ir privatumo principų. Siekiant šio tikslo analizuojamos Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvos 95/46/EB „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Šiame kontekste pastebėtina, kad EŽTT praktikoje sprendimai nėra nuasmeninami. Nepaisant to, kad šis teismas griežtai laikosi visų tarptautinių aktų keliamų reikalavimų asmens duomenų apsaugos klausimais, teismo praktikoje vyrauja visiško viešumo principas. Taigi, EŽTT sprendimuose viešinami proceso dalyvių vardai ir pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, bei kita su bylos šalimis susijusi informacija. Privatumas saugomas tik tuomet, kai bylos susijusios su intymaus gyvenimo sfera, tuomet nei bylos šalių pavardės, nei intymios detalės neatskleidžiamos. Taip pat saugomas ir liudininkų privatumas. Taigi, šiame darbe analizuojama, kaip ES teisės normose įtvirtintas proporcingumo principas, ribojantis teisę rinkti ir skleisti informaciją, koreliuoja su visuomenės informavimo principu bei asmens duomenų apsauga.It is a well known fact that the court rulings must be easy to reach for all society. Also this rule is applicable for criminal law. Publicity concept composes the essence point of public information principle. The publicity of the court is necessary for the court rulings and for trial. This principle is important despite of the consideration of the case was verbal or written. Moreover, the society has the legal right to be informed especially about criminal judgments. It is the reason why the priority of information freedom could be more important that privacy principle. For this reason, the judicial procedural rulings announcement can be understood as the work of the courts implementation of controls in a democratic society. It is the way for trials to become more transparent. In order courts to be more controlled the judgments are published on the internet. However, such a wide publicity of judgments may result a number of private personal data protection problems. So there are demanding to depersonalize the judgments before presenting to society. The Judges Council resolution “on judicial decisions, judgments, rulings and orders publication on the internet procedure” anticipates a way how in Lithuania should be realized the court rulings depersonalization process. Nevertheless, when personal data is depersonalized than the case event loses some elements of its context and thus hampers for society understanding the judgment motives. Therefore, Lithuania and other states are trying to find a proportionate balance between public information and privacy. To serve the purpose it is essential to analyze the European Union convention for protection of human rights and fundamental freedoms and also the directive 95/46/EB. In this context it is interesting to notice that the European court of human rights is very transparent and not depersonalizing the judgments. Despite the fact that the court strictly complies with all international regulations meet the requirements of personal data protection, case law prevails full transparency principle. In the ECtHR judgments disseminated the names and surnames of the case parties, names of legal entities, and the other party’s related information. Privacy is protected only when the case is related to the intimate sphere of life, then neither the names of the parties nor intimate details undisclosed. The same protection is applicable for witness privacy. To sum up, this paper analyzes the proportion between privacy and publicity interests.Teisės fakultetasVytauto Didžiojo universiteta