Teachers‘ stress coping strategies and their correlations with emotional health as well as professional burnout

Tyrimo tikslas – palyginti skirtingo tipo bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių mokytojų emocinę savijautą ir profesinį pervargimą bei nustatyti mokytojų streso įveikimo strategijų sąsajas su emocine savijauta ir profesiniu pervargimu. Tyrime dalyvavo 212 mokytojų iš gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių bendrojo lavinimo mokyklų. Tyrimo metodikos: 1) Pozityvaus ir negatyvaus afektyvumo (PANAS) klausimynas (D. Watson, L. A. Clark, 1994); 2) Profesinio pervargimo klausimynas (K. Maslach, S. Jackson, 1996); 3) Stresogeninių įvykių skalė (sudarė V. Šeduikytė); 4) Streso įveikimo strategijų klausimynas (COPE) (C.S. Carveris, M.F. Scheieris, J. K. Weintraub,1989). Šio tyrimo rezultatai rodo, kad: 1. Gimnazijoje dirbantys mokytojai patiria mažiau stresogeninių įvykių negu vidurinėje ir pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai. 2. Gimnazijoje dirbančių mokytojų emocinis išsekimas ir depersonalizacija yra mažesni nei vidurinėje mokykloje dirbančių mokytojų, tačiau nesiskiria nuo pagrindinėje mokykloje dirbančių mokytojų. 3. Į problemą nukreiptos ir į emocijas nukreiptos streso įveikimo strategijos siejasi su geresne mokytojų emocine savijauta. 4. Mažiau adaptyvios streso įveikimo strategijos siejasi su blogesne mokytojų emocine savijauta. 5. Į problemą nukreiptos streso įveikimo strategijos siejasi su mažesniu mokytojų savo pasiekimų nuvertinimu. 6. Mažiau adaptyvios streso įveikimo strategijos siejasi su didesniu mokytojų emociniu išsekimu, depersonalizacija bei savo pasiekimų nuvertinimu. 7. Mažiau adaptyvių streso įveikimo strategijų naudojimas yra susijęs su dažniau patiriamais mokytojų stresogeniniais įvykiais.The objective of this study is to compare the emotional health and professional burnout of teachers working in different types of secondary schools and to determine their correlations with different coping strategies. 212 teachers from different gymnasiums, secondary schools and basic schools participated in this research. The following methods were used for the research: 1) Questionnaire of Positive and Negative Affectiveness (PANAS) ( D. Watson, L. A. Clark, 1994); 2) The Scale of Professional Burnout (K. Maslach, S. Jackson, 1996); 3) The Scale of Stressful Events ( V. Šeduikytė); 4) The Questionnaire of Stress Coping Strategies (COPE) (C.S. Carveris, M.F. Scheieris, J. K. Weintraub,1989). The results of this study indicate that : 1.the teachers who work in gymnasium experience fewer stressors than the teachers from secondary and basic schools. 2.the teachers who work in gymnasium suffer from less emotional burnout and depersonalisation than the ones from secondary school. However, their level of emotional burnout and depersonalisation equals the level of the teachers working in basic school. 3.problem-focused coping strategies and emotion-focused coping strategies correlate with the better emotional health of the teachers. 4.less adaptive stress coping strategies correlate with the worse emotional health of the teachers. 5.problem-focused coping strategies correlate with less underestimation of the teachers‘ achievements. 6.less adaptive stress coping strategies employed by the teachers correlate with a higher emotional burnout, depersonalisation and underestimation of their own achievements. 7.less adaptive stress coping strategies employment is connected with the teachers‘ experience of more stressors.Vytauto Didžiojo universiteta