Politinio dalyvavimo dinamika Lietuvoje 1999-2006 m

The dissertation analyses the functioning of democracy in Lithuania from the perspective of citizen participation. It explores the dynamics of regular, day-to-day political activity features and models in Lithuania. Although elections constitute a significant element of citizen political participation capable of changing political landscape, other political participation modes are equally important. What modes of political participation do Lithuanian citizens opt for? How can Lithuanian citizens be grouped in accordance with their participation in political actions and their level of interest in politics? What are the factors that determine differences among participant types? The methods of the dissertation are an analysis of scientific literature, survey data, and secondary data sources. Analysis of survey data is based on findings of 3 opinion polls, which were conducted in May, 1999, May 10-30, 2001, and June 5-8, 2006. This study employs cluster analysis to identify citizen groups and group distribution in Lithuania in accordance to similarities and differences of participation in political acts and their interest in politics. Various methods and techniques of statistical analysis are applied in order to measure individual sociodemographic factors, civic skills, features of social networks, values and attitudes that explain differences among participators types. Theoretical insights and empirical findings of this study will contribute to a better theoretical and empirical understanding of the phenomenon of political participation in the post Soviet context. Data analysis and interpretations reveal the complexity, interconnections and peculiarities of political participation modes in the context of a post-communist society. Research material and conclusions may be beneficial for both scientists and politicians interested in citizen participation in Lithuania and seeking a broader involvement of citizens in democratic governance on national and local level.Disertacijoje tyrinėjamas demokratijos funkcionavimas Lietuvoje, apsiribojant piliečių politinio dalyvavimo aspektu. Studijoje analizuojama daugiau reguliarios, kasdieninės politinės veiklos charakteristikų ir modelių dinamika Lietuvoje. Nors rinkimai yra svarbus piliečių politinio dalyvavimo elementas, galintis pakeisti politinio gyvenimo kontūrus, kitos piliečių dalyvavimo formos yra svarbios demokratijoje taip pat. Kokias politinio dalyvavimo formas pasirenka Lietuvos piliečiai? Kaip būtų galima sugrupuoti Lietuvos piliečius pagal dalyvavimą politiniuose veiksmuose ir domėjimąsi politika? Kokie faktoriai lemia skirtumus tarp dalyvio tipų? Disertacijoje naudojama mokslinės literatūros analizė, apklausų duomenų analizė, antrinių duomenų analizė. Disertacijoje analizuojami 3 reprezentatyvių Lietuvos gyventojų apklausų, atliktų 1999, 2001 ir 2006 metais duomenys. Empirinėje disertacijos dalyje klasterinės analizės būdu pagal dalyvavimo politiniuose veiksmuose ir domėjimosi politika panašumus ir skirtumus išskiriamos piliečių grupės ir nustatomas šių grupių pasiskirstymas Lietuvoje. Naudojant įvairius statistinės analizės metodus ir būdus nustatomi individualūs sociodemografiniai faktoriai, pilietiniai resursai, socialinių tinklų charakteristikos, vertybės ir požiūriai, paaiškinantys skirtumus tarp dalyvių tipų. Disertacija savo teorinėmis įžvalgomis ir empiriniais rezultatais prisidės prie politinio dalyvavimo teorinio ir empirinio supratimo posovietiniame kontekste.Vytauto Didžiojo universiteta