Standartization of Edwin E. Gordon's music aptitude test in Lithuania

Muzikinių gabumų tema yra aktuali ir mokytojams ir tėvams. Nuo jų skiriamo dėmesio priklausys vaiko gebėjimai muzikuoti ateityje. Nevystomi vaikų muzikiniai gabumai užkerta kelią jų atsiskleidimui. Norint lengviau indentifikuoti muzikai gabius vaikus, greičiau ir objektyviau nustatyti vaikų muzikinių gabumų lygį - reikalingi muzikinių gabumų testai. Tokio testo Lietuvoje nėra, todėl pasirinkau standartizuoti E. Gordono „Pirminį muzikinės audiacijos matavimo testą“ (angl. Primary Measures of Music Audiation). Tyrimo objektas - „Pirminis muzikinės audiacijos matavimo testas“ (PMMA). Tyrimo tikslas – standartizuoti pirminės muzikinės audiacijos matavimo (PMMA) testą naudojimui Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: 1) Apžvelgti teorinę literatūrą apie muzikinius gabumus bei muzikinių gabumų testus; 2) Nustatyti PMMA normas tinkamas naudoti Lietuvoje; 3) Nustatyti tonalinio ir ritminio subtestų darželiuose nuo 6 metų ir mokyklose kiekvienoje klasėje (nuo 1 iki 3) patikimumą ir atitikimo validumą; 4) Palyginti rezultatus tarp klasių ir tarp skirtingų Lietuvos miesto pradinio ugdymo mokyklų bei vaikų darželių; 5) Palyginti rezultatus su PMMA normomis JAV, Graikijoje, P. Korėjoje ir Lenkijoje. Tyrimo metodai: pasitelkti kiekybiniai tyrimo metodai (empirinis - tiriamųjų testavimui ir statistinis – tyrimo duomenų įvertinimui); aprašomoji statistika - procentilių normoms Lietuvos populiacijai nustatymui, surinktų testo taškų vidurkių bei standartinių nuokrypių apskaičiavimui; statistinė ryšių analizė - Sperman ir Pearson koreliacijos koeficientų apskaičiavimui. Spearman koreliacijos koeficientas (rho) buvo naudojamas nustatyti ryšį tarp mokytojų vaikų muzikinių gabumų vertinimų ir testų rezultatų bei nustatyti interkoreliacijas tarp tonalinių ir ritminių subtestų. Pearson koreliacijos koeficientas (r) buvo naudojamas apskaičiuoti testo kartojimo patikimumui. Pateiktas tonalinių ir ritminių subtestų vidurkių palyginimas tarp kaimų, miestelių ir miestų. Tyrimo imtis ir organizavimas: Kiekybiniame tyrime dalyvavo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos (n=13), iš kurių testus atliko pirmos – trečios klasės (n=27) ir darželiai (n=7), kur buvo testuojamos skirtingos grupės (n=13). Tyrimas buvo atliktas keturiolikoje skirtingų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų. Iš viso tyrime dalyvavo 742 vaikai. Mokyklose buvo testuojami mokiniai nuo pirmos iki trečios klasės ir vaikų darželiuose priešmokyklinio amžiaus vaikai (šešerių – septynerių metų). Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad PMMA testo naudojimas Lietuvoje – tinkamas. Nustatytos PMMA testo procentilių normos – tinkamos naudoti Lietuvoje. Testo pakartojimo patikimumo rezultatai yra patikimi. Atlikti testai atskleidė, jog Lietuvoje tonalinių subtestų rezultatai geresni nei ritminių, todėl galima teigti, jog ritmikos mokymui turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys. PMMA naudojimas darželiuose ir mokyklose gali padėti mokytojams tiksliau nustatyti vaikų muzikių gabumų lygį. Skirtingi interkoreliacijų koeficientai patvirtina E. Gordono teiginį, kad ritminiai ir tonaliniai yra atskiri muzikiniai gebėjimai. Reikalingi tolimesni PMMA ir kitų E. Gordono testų tyrimai bei jų pritaikymas naudojimui Lietuvoje.Music aptitude is an important subject for both teachers and parents. On it depends the child’s ability to be involved in musical activities in the future. If the aptitude is not properly developed, it will not be fully established. To be able to easier identify a child who has aptitude for music and determine the level of his/her music aptitude quicker and more objectively, music aptitude tests need to be employed. Such a test does not exist in Lithuania, therefore, I have chosen to standardize E. Gordon’s Primary Measures of Music Audiation test. Aim of the study – to standaridize PMMA for the use in Lithuania. Objectives of the study: 1) To review the scientific literature concerning the music aptitudes as well as music aptitude tests; 2) To determine PMMA norms that would be appropriate to use in Lithuania; 3) To determine the reliability and validity of tonal and rhythmic subtests in the kindergarten from year 6 as well as at school in each year (from grade 1 to 3); 4) To compare the results between grades as well as between different primary schools and kindergartens in Lithuania; 5) To compare the results with PMMA norms in USA, Greece, South Coria and Poland. Methods. This study included quantitative research methods (empirical for subjects’ testing and statistical for the evaluation of study results), descriptive statistics (to determine the norms of percentiles for Lithuanian population, to determine the means and standard deviations of gathered test means and the statistical analysis of relationships (to determine Spearman and Pearson correlations). Spearman correlation coefficient (rho) was used to determine the relationship between music aptitude of children as evaluated by teachers and as measured by testing, as well as intercorrelations between tonal and rhythmic subtests. Pearson correlation coefficient (r) was used to determine test-retest reliability. The comparison of means of tonal and rhythmic subtests between villages, towns and cities is also presented . Sample size and outline of the study. The sample in the quantitative study included Lithuanian secondary schools (n=13), specifically students from year 1 to year 3 (27 student groups in total – grades) and kindergartens (n=13). The study was conducted in fourteen cities, towns and villages in Lithuania. In total, samples size includes 742 children. At schools children from year 1 to year 3 and in kindergartens preschool aged children (6-7 years of age) were tested. The results of the study showed that the use of PMMA in Lithuania is appropriate. The norms of percentiles of PMMA test, appropriate to use in Lithuania, were determined. Test-retest reliability is valid. Completed tests showed that in Lithuania the results of tonal subtests are better than rhythmic, therefore, it could be noted that more attention should be given for the development of rythim. The use of PMMA in kindergartens and schools could be helpful for the teachers to determine the level of music aptitude of children. Different intercorrelation coefficients confirm the proposition of E. Gordon which states that rhythmic and tonal aptitudes are different constructs. Further studies examining PMMA and other E. Gordon’s tests as well as their application in Lithuania are required.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta