Social security for the persons who returned from the imprisonment institutions

Buvusių nuteistųjų socialinė parama yra viena sudėtingesnių šalies socialinių problemų. Statistiniai duomenys rodo, jog nemaža dalis iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų vėl nusikalsta, nes nesugeba socialiai naudingai gyventi visuomenėje, būna praradę kvalifikaciją ir darbinius įgūdžius. Iš kitos pusės ir pačios visuomenės pozicija yra itin nepalanki. Šio tyrimo tikslas – įvertinti esamos paramos teikimo, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, sistemos būklę bei poreikius ir kelius jai tobulinti, remiantis Panevėžio pataisos namuose kalinčių asmenų tyrimo metu gautų duomenų analize. Tyrimo problemą atskleidžia faktas, kad iki šiol Lietuvoje mažai atlikta tyrimų, leidžiančių įvertinti socialinės paramos teikimo grįžusių iš laisvės atėmimo vietų moterų atžvilgiu. Probleminė sritis apibrėžiama per socialinės paramos teikimo kiekybinius – kokybinius rodiklius. Darbe siekiama parodyti, kad nei kiekybiškai, nei kokybiškai ši parama nesukuria prielaidų adaptuotis visuomenėje. Tyrimo metu išryškėjo šios problemos daugialypiškumas: nustatyta, kad grįžusioms iš laisvės atėmimo vietų moterims nepakanka 2004 – 2007 veiklos programos vykdomų priemonių, skirtų nuteistųjų reabilitacijai, iš kitos pusės - susiduriama su pačių kalinių abejingumu siekiant jiems padėti. Tai iliustruoja skaičiai, kad tik apie apie 68 proc. nuteistųjų kreipiasi dėl paramos į vyriausybines ar nevyriausybines institucijas. Nors pastarieji ir tikisi paramos iš NVO, tačiau dėl ribotų išteklių pastarosios ne visuomet gali padėti. Darbo pabaigoje pateikti pasiūlymai dėl paramos sistemos tobulinimo, pradedant prevenciniais veiksmais ir baigiant individualios resocializacijos programos sudarymu jau laisvės atėmimo vietoje.Past convict social security one of tender problem in our country. As shows statistic, often persons from custodial places do crime again in case that they may not live in society, in prison they lost qualification and job skill. On the other hand the society position isn’t sympathetic. The aim of this research is to determine rendering social security situation and the need of it at this time looking for the ways of its improving, focusing on the received data in women’s penitentiary of Panevėžys. The problem of research is revealed by the fact that till this moment only a few researches are made in Lithuania which let to evalue social security in point of women. The problematical area is being determined through quantitative – qualitative indicators of social support rendering. This paper shows that support neither qualitatively nor quantitatively does not create suppositions to adapt in the society. During the research the multiplicity of this problem has shown up: it has been found that the women who returned from penitentiary feel the lack of thing in proceeding program of 2004 – 2007 which are necessary for rehabilitation of convict. In the other hand we saw indifference from past prisoners to their problems. It is shown in numbers. Only about 68 percent apply for support to governmental or nongovernmental organizations. Though they hope to get the support from nongovernmental organizations but because of the limited resources those organizations can’t always help. At the end of work author offers suggestions how social security system could be improved: from prevention to individual (personal) re-socialization programs starting in custodial places.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta