Natural science upbringing in interaction with nature

Šiame darbe nagrinėjamas gamtamokslinio raštingumo ugdymo (GRU) turinio atnaujinimas lavinant kritinio mąstymo gebėjimus. Mokykla privalo rūpintis jaunosios kartos vidinio pasaulio dorovine struktūra, ugdyti naują santykį su gamta, formuoti ekologinę asmenybės sąžinę, pareigą ir atsakomybę. Gamtamokslinių žinių įsisavinimas labai priklauso nuo mokytojo pasirinktų mokymo metodų, formų, jų taikymo ir kt. Akivaizdu, kad gamtamokslinis ugdymas – viena aktualiausių bendrojo ugdymo sričių reformuojamoje Lietuvos mokykloje. Pirmiausia todėl, kad jis savo esme yra integralus. Gamtamokslinio ugdymo srityje įvyko ir vyksta įvairių permainų: kinta ugdymo turinys, vyksta efektyvesnių mokymo formų bei būdų paieška ir pan. Antra vertus, išryškėja naujos kokybės visuomenės poreikiai. Į daugelį probleminių klausimų bandoma atsakyti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiose programose (1997), kuriose teigiama, kad „pagrindinis gamtamokslinio ugdymo tikslas – formuoti bendrąją mokslinę asmens kultūrą, ugdyti jo mokslinį raštingumą“ . 2003 m. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose teigiama, kad pagrindiniu gamtamokslinio ugdymo tikslu siekiama „sudaryti sąlygas moksleiviams išsiugdyti gamtamokslinio raštingumo pradmenis“ . Tyrimo tikslas – atskleisti gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio atnaujinimo prielaidas įgyjant bendrąjį išsilavinimą. Uždaviniai: 1. Atskleisti teorines ir vadybines kompetencijomis grįsto gamtamokslinio raštingumo ugdymo prielaidas. 2. Apibūdinti teorines kritinio mąstymo lavinimo galimybes ugdant gamtamokslinio raštingumo gebėjimus. 3. Išsiaiškinti mokytojų ir korepetitorių nuomonę apie gamtamokslinio raštingumo ugdymo turinio atnaujinimą lavinant kritinio mąstymo gebėjimus galimybes. 4. Išsiaiškinti, kokios mokymo organizavimo formos ir metodai yra naudojami gamtamokslinio raštingumo ugdymui sąveikoje su kritinio mąstymo gebėjimais. 5. Atlikti anketinę apklausą ir statistinę duomenų analizę. Taikyti tyrimo metodai: panaudota dokumentų analizė, mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinis rezultatų apdorojimas. Anketos sudarytos pagal Bloomo teoriją, nes gamtamokslinio raštingumo ugdymo programoje yra penki svarbiausi gamtamokslinio raštingumo ugdymo veiksmažodžiai, kuriuos iškelia Bloomas: atpažinti, nurodyti, klasifikuoti, apibūdinti. Tyrimo objektas – gamtamokslinio raštingumo gebėjimų ugdymas teikiant bendrąjį išsilavinimą. Tyrimo tipas: kokybinis aprašomasis. Empirinis tyrimas atliktas Prienų rajone apklausiant fizikos, chemijos, biologijos mokytojus ir korepetitorius, po keturis asmenis kiekvienam dalykui. Išvada. Gamtos mokslų mokytojai ir korepetitoriai turi pakankamai sąlygų pilnaverčiam GRU. Tačiau tyrimo duomenys parodė, kad jos nėra pilnai išnaudojamos. Taip pat mokytojų pasirenkami mokymo metodai ir mokymo organizavimos formos ne visada užtikrina efektyvų GRU procesą. Palyginus tyrimo rezultatus pagal Bloomo teoriją, buvo nustatyta, kad kai kurie mokytojai vengia eksperimentuoti bei stebėti natūralius gamtos objektus mokymo proceso metu. Todėl ir jų mokiniai nėra skatinami visapusiškam GRU. Mokytojai pilniau dirba pagal GRU procesą nei korepetitoriai.Natural science upbringing in interaction with nature is analysed in this work. School has to take care of the rising generation's moral structure of their inner world, bring up a new relation with nature, form person's ecologic conscience, duty and responsibility. Natural science knowledge in appropriation very depends on teacher's choosen methods of teaching, forms, their aiming and etc. It is clear that natural science upbringing – one of the most urgent regions of general upbringing in reformed Lithuanian school. First of all, it is integral in its essence. Different changes occured and occur in natural science region: content of upbringing changes, effective methods of teaching and forms appear and etc. Then society needs of new quality come to light. Lithuanian general development school's general programmes (1997) are trying to answer many problematic questions. There is maintained „the main aim of atural science upbringing – to form person's common scientific culture, to bring up his scientific literacy“. General programmes and development standards (2003) maintain that it is striving for „to create condiotions for students to develop rudiments of scientific literacy themselves” by the main natural science upbringing“. Aim of research – ascertain condition of natural science upbringing in interaction with nature by comparative method of study. Tasks: 1. To analyse scientific methodic literature by aspect of natural science upbringing. 2. To analyse documets by aspect of natural science upbringing. 3. To do a questionnaire and to do statistical data analysis. Applied methods. It was used analysis of documents, analysis of scientific literature, a questionnaire, statistic treatment of results. Object of research. Prienai school's four teachers'. Conclusion. Enviroments of village and town schools have conditions enough for full value natural science in interaction with nature. However, according to data enviroments are not used sufficiently. Teachers' choosen methods and forms of teaching do not ensure effective natural science upbringing in nature lessons. Corepetitor avoid doing experiments and observing natural objects of nature during teaching process. That is why their pupils are not stimulated for all-round knowledge of nature. Natural science upbringing in interaction with nature is short of systematic and motivation.Vytauto Didžiojo universiteta