Energy security and the role of NATO in the Baltic States

Pastaruoju metu, energetinis saugumas vaidina vis svarbesnį vaidmenį saugumo hierarchijoje. Atsižvelgiant į nepertraukiamo energetinių išteklių tiekimo svarbą šalies ekonominiam gyvybingumui ir politiniam stabilumui, energetinės priklausomybės problema gali būti traktuojama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Taigi vienas iš didžiausių iššūkių valstybių energetinei politikai yra energetinio saugumo užtikrinimas, kuris paskutiniu metu tapo labai sudėtingu ir painiu fenomenu. Tokį komplikuotumą lemia tai, kad energetinė politika yra atrandama tarp ekonomikos, verslo, vidaus ir užsienio politikos ir, aišku, tarp geopolitikos ir tarptautinių santykių. Netolygus energetinių resursų pasiskirstymas geografinėje erdvėje, lemiantis valstybių priklausymą tam tikrai geoenergetinei zonai, o tai atitinkamai tampa įtakos faktorius, formuojant valstybių energetinio saugumo suvokimą bei energetinę politiką, verčia valstybes permanentiškai rūpintis saugiu energetinių išteklių tiekimu. Nevieninga ES narių energetinė politika, kurią suponuoja skirtingi valstybių interesai ir jų požiūris į Rusiją bei energetinė izoliacija nuo Vakarų infrastruktūrų, kuri pavertė Baltijos šalis „energetinėmis salomis“, kelia grėsmę jų energetiniam saugumui. Siekiant susigrąžinti prarastą įtaką, Rusija buvusiose sovietinėse valstybėse vykdo geoenergetinę politiką, kurios tikslas yra palankių sąlygų geopolitiniam manevravimui sukūrimas. Agresyvėjant Rusijos užsienio politikai, Baltijos šalims energetinis saugumas tapo nacionalinio išlikimo klausimas, todėl jų rūpesčiais ir privalo užsiimti NATO kaip visuma. Tačiau Aljanso valstybės narės skirtingai žiūri į grėsmes, grėsmių šaltinius bei jų neutralizavimo priemones, o tai suponuoja skirtingą valstybių narių požiūrį į Rusiją, t.y. kartais Aljanso narės ne visada dalinasi tomis pačiomis saugumo problemomis. Tam didelę įtaką daro kai kurių valstybių narių pozicija, kuri yra įtakojama nuo jų santykių su Rusija dinamikos, ypač energetiniame sektoriuje. Vis dėlto globalios energetinės tendencijos pasaulyje ir kylančios grėsmės valstybių narių energetiniam saugumui neleidžia NATO likti nuošalyje ir ignoruoti diskusijų dėl energetinio saugumo kaip gyvybiškai svarbios problemos. Baltijos šalys tapo pažeidžiamiausia NATO struktūros grandis. Rusijos monopolistinė Baltijos šalių bei kitų postkomunistinių valstybių energetikos sektoriaus kontrolė didina Rusijos politinę įtaką Aljanso valstybėse, o tai NATO daro pažeidžiamą. Nauji XXI a. iššūkiai skatina NATO transformuotis. Energetinis saugumas gali tapti nauja Aljanso veiklos sritimi, kuri gali turėti tiek politinių, tiek karinių elementų. Tačiau problema ta, kad iki šiol Aljansas vis dar neįstengia suformuluoti, koks turėtų būti jo vaidmuo ir misija energetiniame saugume, o tai sąlygoja skirtingi valstybių interesai ir skirtingas NATO vizijos suvokimas energetikos srityje.Recently, energy security is playing an increasingly important role in the hierarchy of security. Taking into account the importance of uninterrupted supply of energy resources to vitality of economy and political stability of the state, the problem of energy dependence could be considered as a threat to national security. Thus one of the ultimate challenges to energy policy is ensuring of energy security of the state, which lately has become very complicated and confusing phenomenon. Such complication is determined by the fact that energy politics is discovered between economy, business, domestic and external policy, and, of course, geopolitics and international relations. The unequal distribution of energy resources in geographical area, which determining the belonging of the state to the certain geoenergetic zone, and this respectively becomes a factor influencing understanding of energy security and energy politics, forces states constantly to take care for secure supply of energy recourses. Polarized energy politics of the EU member states, supposed by different national interests and their attitude towards Russia, and energy isolation from the West energy infrastructure, which made the Baltic States being “an energy island”, endanger their energy security. In order to regain the lost influence Russia pursues geoenergetic policy towards the former Soviet states, which aim is the creation of the favorable conditions for geopolitical maneuvers. Because of the threatening energy policy of Russia, energy security became a question of national survival for the Baltic States, therefore NATO must engage in their concerns as a whole. However, the member states of the Alliance have a different view of the threats, resources of the threats and neutralization measures of it, i.e. sometimes the member states of the Alliance do not always share the same security problems. The main reason for this is the position of some of the member states, which is influenced by the dynamics of their relations with Russia especially in energy sector. Nevertheless, the tendencies of the global energy in the world and threats to energy security of the member states do not allow NATO to remain in the sideline and ignore the debate on energy security as a vital problem. The Baltic States have become the most vulnerable part of NATO structure. Russia’s monopolistic control of energy sector of the Baltic States and other post-communist states increases Russia’s political influence in the member states of the Alliance and this makes NATO being vulnerable. The new challenges of the 21st century stimulate NATO to transform. Energy security can become a new area of activity of the Alliance, which can have political and military elements. But the problem is that until now the Alliance is still unable to formulate what its role and mission should be in energy security and this is determined by different national interests and different perception of the NATO’s vision in the area of energy.Vytauto Didžiojo universiteta