Global climate warming reflections in Lithuania (Vilnius MS example)

Magistriniame darbe nagrinėjama klimatologijos istorinė raida Pasaulyje bei Lietuvoje, klimato sistemos sandara, ją įtakojantys veiksniai. Taip pat pristatoma globalinė klimato kaita, jos priežastys ir dėl jos kylančios problemos. Pagrindinis darbo tikslas yra ištirti klimato globalinio šiltėjimo atspindžius Lietuvoje (Vilniaus MS pavyzdžiu). Tyrimui sudaryta reikalinga duomenų bazė (surinkti, statistiškai apdoroti ir išanalizuoti XVIII–XXI a. kai kurie Lietuvos klimato elementai) iš meteorologinių kasmetinių biuletenių ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos archyvo. Globalinio šiltėjimo poveikis Lietuvos klimatiniams rodikliams atliktas remiantis Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, gauti duomenys lyginami su Šiaurės pusrutulio klimatiniais rodikliais. XVIII a. pab. Lietuvoje prasidėjo instrumentiniai meteorologiniai stebėjimai. M. Počobuto dėka VU atsiradus pirmąjam termometrui buvo pradėti pirmieji oro temperatūros matavimai. Daugiametė vidutinė oro temperatūra Vilniuje – 5,5 ˚C. Tiriamuoju laikotarpiu metinė oro temperatūra svyruoja nuo 3 ˚C (1799 m.) iki 7,9 ˚C (1989, 2000, 2008 m.). Teigiamas trendas rodo kaip kito oro temperatūra tiriamuoju laikotarpiu. Jis nuo 4,7 ˚C pakilo iki 6,4 ˚C. Aukščiausia mėnesio oro temperatūra Vilniuje liepą (17,1 ˚C), žemiausia – sausį (-6,4˚C). Aplyginus Vilniaus ir Šiaurės pusrutulio oro temperatūros duomenis 20-tie metų slankiuoju vidurkiu matoma cikliška oro temperatūros didėjimo tendencija. Vilniaus oro temperatūros trendas ir faktiniai duomenys rodo, kad artimiausiu metu sulauksime vis šiltesnių orų. Apskaičiavus oro temperatūros ciklų augimo ir mažėjimo fazių trukmę, galima prognozuoti, kad kiek vėsesni orai bus tik rugsėjo mėnesį. Lyginant Lietuvos ir Šiaurės pusrutulio oro temperatūros duomenis imama seka nuo 1880 m., nes Šiaurės pusrutulio nuoseklūs duomenys pradėti fiksuoti kiek vėliau nei Lietuvoje. Nuo laikotarpio pradžios, kai Šiaurės pusrutulio ir Vilniaus temperatūros sutapo, jos ima skirtis. Spartus Šiaurės pusrutulio oro temperatūros šuolis stebimas nuo 1972 m., kurio pokyčius galima sieti su didėjančia šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Praėjus amžiui nuo reguliarių temperatūros matavimų pradžios, 1887 m. Vilniaus universiteto observatorijos balkone buvo įrengti du kritulmačiai. Taip prasidėjo pirmieji kasdieniai, mėnesiniai ir metiniai kritulių kiekio matavimai. Vidutinis kritulių kiekis 1887–2011 m. Vilniuje svyravo nuo 355 (1887 m.) iki 958,3 mm (2010 m.). Daugiametis kritulių kiekis siekia 666,7 mm. Teigiamas trendas rodo kritulių augimą tiriamuoju laikotarpiu, kuomet kritulių kiekis išaugo nuo 630 mm per metus iki 710 mm. Didžiausias kritulių kiekis iškrinta šiltuoju (balandžio–spalio mėn.) metų laiku, kuris siekia 464,8 mm, šaltuoju (lapkričio–kovo mėn.) metų laiku kritulių per pus mažiau – 206,2 mm. 10-ties metų kritulių kiekio slankusis vidurkis Vilniuje rodo ciklišką kritulių kiekio kitimo tendenciją. Apskaičiavus Vilniaus daugiamečio kritulių kiekio ciklų augimo ir mažėjimo fazių trukmę galima prognozuoti, kad nuo 2010 iki 2020 metų sulauksime sausesnių orų, ypatingai sausringumu išsiskirs birželio ir liepos mėnesiai.This Master‘s work analyzes climate change history in the world and Lithuania, climate system structure and it‘s influencing factors. Also, introducing global climate change, it‘s causes and problems that we faces with. Work‘s main purpose is to examine Global climate warming reflections in Lithuania (Vilnius MS example). For this analysis database with needed data was created (collected, statistically processed and analyzed XVIII-XXI c. Lithuania‘s climate‘s elements) from yearly meteorological bulletins and Lithuanian Hydro meteorological service archive. Global warming influence analysis to Lithuanian climate rate was made using Vilnius Meteorological station data. Gained data was compared with Northern hemisphere climate indexes. At the end of XVIII c. for the first time in Lithuania, instrumental meteorological observations had began. In Vilnius University, thanks to M. Počobutas, first thermometer was brought and for the first time temperature measurements were started. Vilnius‘s average multi-temperature – 5,5 ˚C. During exploratory period annual air temperature fluctuates from 3 ˚C (1799 y.) to 7,9 ˚C (1989, 2000, 2008 y.). Positive trend shows how air temperature was changing during research period. It‘s increased from 4,7 ˚C to 6,4 ˚C. Highest air temperature in Vilnius was in July (17,1 ˚C), lowest – January (-6,4˚C). Compared Vilnius and Northern hemisphere air temperature data, using 20-years sliding average, shows cyclical upward trend. Vilnius’s air temperature trend and actual data shows that in the short run we can expect warmer weather. Estimating air temperature cycles growth and decrease phases, it is possible to predict that the cooler weather will only be in September. To compare Lithuania‘s and Northern hemisphere air temperature, data was taken from 1880 y., as Northern hemisphere consistent data capture was started a little later than in Lithuania. Since the beginning of period, when Northern hemisphere and Vilnius temperature data coincided, they began to diverge. Rapid Northern hemisphere temperature jump observed from 1972 y., these changes may be associated with the increase of greenhouse gas concentrations in the atmosphere. After the age of routine temperature measurements beginning, on 1887 y. in Vilnius University‘s Observatory balcony two rainfall gouges were installed. Average rainfall amount during 1887–2011 y. in Vilnius fluctuated from 355 (1887 y.) to 958,3 mm (2010 y.). Annual rainfall amount is 666,7 mm. Positive trend shows the increase of rainfall quantity during analyzed period from 630 mm to 710 mm. Biggest amount of rainfall drops during warmer periods of year (April – October), which seeks 464,8 mm, during colder period (November – March) – 206,2 mm. 10-year moving average of rainfall in Vilnius shows cyclical variation in rainfall trend. Calculated Vilnius multi-cycles rainfall growth and decline phases can predict that between 2010 and 2020 we can expect drier weather, especially in June and July.Švietimo akademijaVytauto Didžiojo universiteta