Analysis of irrigation scheduling methods

Šio darbo tikslas – išanalizuoti plačiausiai operatyvinio drėkinimo rėžimui nustatyti naudojamus metodus, tokius kaip svorinis termostatinis metodas, vandens balanso metodas, tensiometrai bei elektros pasipriešinimo prietaisai ir kompiuteriniai modeliai, nustatant jų privalumus ir trūkumus. Palyginus gautus duomenis nustatyti šių metodų privalumai ir trūkumai nustatant liejimo terminus. Naudojant svorinį termostatinį metodą gauti rezultatai yra tikslūs, tačiau tam kad juos gautumėme buvo sugaišta daug laiko ir energijos sąnaudų. Vandens balanso medodas yra paremtas skaičiavimais, pagrindinis sunkumass yra operatyvinis meteorologinių duomenų gavimas. Gauti rezultatai parodė, kad vandens balanso metodu apskaičiuoti liejimo terminai ne daug skiriasi nuo terminų nustatytų svoriniu – termostatiniu būdu. Skaičiuojant drėkinimo rėžimą kompiuteriniu modeliu CropWat darbo sąnaudos buvo mažos palyginus su pastaraisiais būdais. Tačiau gauti rezultatai labai skyrėsi nuo gautų skaičiuojant ankstesniais būdais. Tai leidžia daryti išvadą kad CropWat nėra tinkamas operatyviojo drėkinimo rėžimo nustatymui esant mūsų klimato sąlygoms. Įvertinus daviklinių dirvožemio drėgmės nustatymo prietaisų, tensiometrų, elektros pasipriešinimo blokų privalumus ir trūkumus nustatyta, kad davikliai nereikalauja kelių dienų, kad gautume rezultatą, tačiau prietaisai drėkinamame lauke turi būti įrengti keliose charakteringose vietose. Kiekvienam dirvožemiui prietaisą reikia kalibruoti. Tai padidina išlaidas, bei reikalauja tam tikrų žiniųThe theme of this work is assay of operative irrigation scheduling methods, such like thermostatic method of soil moisture measuring, water balance method, computer modelling, tensiometers and electrical resistance meters. Estimate the advantages and disadvantages of those irrigation scheduling methods. Comparing the results of irrigation scheduling methods was estimate advantages and disadvantages. Using thermostatic method of soil moisture measuring the results are positive but we waste a lot of time to get them. Using water balance method the biggest part of time we spent by calculating. In comparison whit results that we get by using thermostatic method, they are positive. Computer model CropWat undemanding huge time and labour expenditure, but results in comparing with other two methods are very different. In this case we can make conclusions that computer model CropWat is not the best choice to define irrigation scheduling in Lithuania climatic conditions. In case of soil moisture estimation devices like tensiometers and electric resistance blocks, the advantages are that they need short time to take soil moisture data. Readings may be plotted directly in the tables or we can create a curve. But devices must by plotted in few different places in a field, they must be calibrated. It takes cost and knowledge.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta