Concept of love in the Polish-Lithuanian state in the 16th-18th century

Meilės klausimas domino žmoniją nuo pat jos atsiradimo. Modernių laikų psichologai teigia, kad meilė vienas iš žmogaus sąmonės archetipų, kuris atsiranda vos gimus, jos formos nesikeičia per amžius, nors turinys, priklausomai nuo laiko įvairuoja. Tokiu būdu iškyla ir istorinė problema – kiek svarbi meilė buvo XVI – XVIII a. Lenkijos – Lietuvos visuomenės egzistencijai, kaip meilė buvo suvokiama ir traktuojama, bei kokią specifiką įgavo atsižvelgiant į to meto žmonių mąstyseną. XVI – XVIII a. Lenkijos – Lietuvos visuomenėje egzistavo keletas moters ir vyro tarpusavio meilės tipų. Svarbiausias meilės tipas buvo santuokinė meilė, ji atitiko tiek oficialiosios moralės (Bažnyčios), tiek ir pasaulietinės visuomenės meilės idealą. Aistringa meilė dvilypė, ji traktuojama ir kaip dvasinė, nors kūniškas šios meilės pobūdis dažniau pabrėžiamas. Švelniausias meilės tipas buvo laikoma romantinė meilė, kuri priklausė ikisantuokiniams ryšiams, tačiau seksualiniai santykiai čia nedominavo. Tyrinėjant moderniosios psichologijos išskirtas meilės struktūras pastebime, kad identiškus tipus galima surasti ir XVI – XVIII a. visuomenėje, tačiau formos ir turinys toli gražu ne visada sutampa. Aistringos meilės dvasinis aspektas pasireiškė kaip troškimas fizinio kontakto, kurio išsipildymas nebuvo būtina sąlyga. Šiuo atveju būdavo svarbus erotiškumo pajautimas, išreikštas per aistros simbolius. Bet dažniau tarp aistringos ir kūniškos meilės buvo dedamas lygybės ženklas, tokiu atveju susiduriama su pasaulietinės ir teologinės meilės sampratos skirtumais. Romantinės meilės kontekste iškilo moters kultas, ji sudievinama, taip pat priskiriamos idealiam moters vaizdiniui būdingos savybės. Romantinėje meilėje skirtingai traktuojama vyrų ir moterų meilė, išryškėja džiaugsmo, skausmo hiperbolizavimas. Tam kad santuokoje užgimtų meilė, buvo reikalaujama, jog santuokas sudarytų lygiaverčiai partneriai, vis dažniau prakalbstama ir apie jausmus dar iki santuokos. Santuokinėje meilėje svarbiausia buvo artimas bendravimas, rūpestis vienas kitu. Tyrinėjant XVI – XVIII a. Lenkijos – Lietuvos šeimos institucija, buvo išskirtos kelios tarpusavio meilės formos. Motinos meilė vaikui buvo įsivaizduojama, kaip besąlyginė, pasireiškianti rūpesčiu vaiko sveikata, atsakomybe už jo ateitį, tuo pačiu ji buvo laikoma liga, akla meile pačiam sau, o kartais ir ėjimu prieš Dievo valią. Nors tėvo meilė šiuolaikinių psichologų įvardinama, kaip sąlyginė meilė, tačiau to meto visuomenė tėvą vaizdavo, kaip mylinti savo vaikus, nesvarbu kas atsitiktų. Šiuo laikotarpiu susiformuoja tėvo kaip dievo samprata, dažnai vaizduojamas, kaip baudėjas, o fizinės bausmės laikomos tėvų meilės išraiška.The concept of love has been interesting to people since the very beginning. According to the contemporary psychologists, love is one of the archetypes of human consciousness, which appears with birth, and which forms do not change in centuries, although the content varies dependently on time. Thus the historical problem arises – how much important the love was for the existence of the Polish-Lithuanian society in the 16th-18th century, how the love was understood and treated, and what were its specifics with regard to the mode of thinking of these times. In the Polish-Lithuanian society of the 16th-18th century several types of love between man and woman existed. The most important type of love was the conjugal love, as it corresponded to the love ideal of both, official morality (Church) and civil society. The passionate love is two-sided, it is treated as spiritual, but its corporal character is stressed more often. The romantic love was considered to be the tenderest type of love, which belonged to the pre-matrimonial relations, but the sexual relations were not dominant there. While analyzing the love structures distinguished by the modern psychology, we notice that it is possible to find identical types in the society of the 16th-18th century, as well, but the forms and content rarely coincide. The spiritual aspect of the passionate love was expressed as the desire for physical contact, which fulfillment was not the obligatory condition. In this case the sense of erotic expressed through the symbols of passion was important. On the other hand, the passionate and corporal loves are considered the same much more frequently. There we encounter the differences between secular and theological concepts of love. In the context of romantic love the cult of woman arose, she was idolized and the features characteristic to the ideal image of woman were attributed. The love of women and men is distinguished and treated differently in the romantic love, the hyperbolization of joy and pain has become very clear. In order for the love to be born in the marriage, the equal partners had to conclude the marriages; the most important thing is close communication and care, the feelings before the marriage were mentioned more and more often. While analyzing the institution of family in the Polish-Lithuanian society in the 16th-18th century, several forms of mutual love were distinguished. The mother’s love to child was imagined as unconditional and expressed through the care about child’s health and responsibility for his future. The mother’s love was considered to be a disease, blind love for oneself. In this period the concept of the father as the God was formed. The father is treated as punisher, and the physical punishments were seen as the expression of parental love.Vytauto Didžiojo universiteta