Organization intellectual capital, assessment model

Šiuolaikinėje beisikeičiančioje ekonominėje erdvėje organizacija nėra izoliuotas sistemos vienetas, ji sąveikauja su aplinka, todėl disertacijoje sukurtas organizacijos IK vertinimo modelis, tiriantis organizaciją kaip sistemos vienetą, apjungiantis ir tiriantis organizacijos mikro ir makro aplinką. Sukurtame organizacijos IK vertinimo modelyje matavimas pagrįstas komponentų išskyrimu ir garantuoja, kad vertinimo sistema subalansuoja finansinius ir nefinansinius rodiklius, siekiant įvertinti skirtingas sritis, kurios įtakoja IK lygį organizacijoje. Disertacijoje patikslinta IK samprata, pateikta IK kategorijos vystymosi bei tyrimų istorinė ir sisteminė analizė; sSusistemintos IK analizavimo kryptys, apibendrintos IK tyrimų mokyklos, išskirti intelektinio kapitalo lygmenys, patikslintos IK struktūrinės modelių grupės; atskleistas IK vertinimo metodų bei modelių įvairiarūšiškumas, jų pagrindu suformuluoti universalūs IK vertinimo principai; sukurtas, teoriškai argumentuotas ir empiriškai patikrintas ujniversalus organizacijos intelektinio kapitalo vertinimo modelis, leidžiantis nustatyti OIK lygį. Disertacijos praktinė reikšmė ta, jog sukurtas, praktikoje patikrintas OIK vertinimo modelis, leidžiantis įvertinti įvairių pramonės šakų organizacijų intelektinio kapitalo lygį; parengta intelektinio kapitalo vertinimo tyrimo metodologija ir instrumentai, kuriais gali naudotis kiti mokslininkai; suformuluotos IK vertinimo rekomendacijos organizacijoms, vertinančioms savo IK.The modern world is undergoing transformations and changes, the technical and technological base of production varies and a specific role is attached to intellect and the meaning of intellectual potential. All these factors make impact on the structure of the national economy, the quality of produced services and commodities and the efficiency of economy. The development of intellectual capital (IC) and its employment in production have become important factors indicating the competitive advantage of the country in the world market, export possibilities, etc., therefore recently the issues of assessment of IC level have been frequently raised. Intellectual capital (IC) is deemed to assist in creation and buildup of a technological –economic welfare, is a core element of the organization, countrie’s economy growth driver. Immaterial capital, defined as intellectual capital in scientific literature, is the 21st century category defined at individual, organizational, national, etc. levels. Economic activities involve a dual focus: on the one hand, knowledge, skills and other IC components similar to all the other familiar factors of production are emphasized; on the other hand, such resources as an exclusive potential of economic activities can be presented. Moreover, IC functioning is obvious in its direct contradiction to key principles of economy such, as scarcity and limitation of resources, the laws of supply and demand, etc. According to D.J. Skyrme and D.M. Amidon (1997), citizens constantly convert knowledge into products and services in their innovative thinking. Some authors identify the both conceptions and even suggest that IC conception should be replaced by the conception of knowledge capital. Despite a vast theoretical involvement and analysis, the phenomenon of intellectual capital requires a deeper insight into theories and research techniques, and a lot of research contradictions are fixed.Vytauto Didžiojo universiteta