The European Union 2014 – 2020 Years Cohesion Policy Pprgramming Process in Lithuania

ES sanglaudos politikos 2014 - 2020 metų laikotarpio programavimas yra šiuo metu aktyviai vykstantis procesas, esantis ilgo sanglaudos politikos įgyvendinimo proceso dalis ES. Lietuvoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos komisijos (toliau Komisija) pagrindinis uždavinys yra parengti ir pateikti Partnerystės sutartį ir Veiksmų programos projektą iki šių metų birželio mėn. Lietuvai naujuoju finansiniu periodu siekiant įsisavinti 44 milijardus litų ES paramos, šie dokumentai liepos mėn. bus svarstomi Europos Komisijoje. Vykstant šiems procesams, siekiama atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos institucijos sąveikauja tiek tarpusavyje, tiek su ES institucijomis, rengiantis struktūrinės paramos įsisavinimui, kur vienas iš pagrindinių veikėjų veikėjas yra Finansų ministerija ir kurios vaidmuo yra itin svarbus formuojant sanglaudos politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje. Taip pat kyla klausimas, ar socialinių, ekonominių, NVO ir kiti partnerių pozicijos ir jų interesai atsispindi programavimo procese ir rengiamuose dokumentuose? Remiantis tinklaveikos koncepcija ir tarpinstitucinių santykių dėsningumais, šiame darbe siekiama ištirti programavimo proceso problemas. Darbo tikslas yra išanalizuoti ES struktūrinės paramos programavimo procesus Lietuvoje tinklaveikos prieigos perspektyvoje. Vienas iš uždavinių yra išanalizuoti naujojo institucionalizmo teorijos ir tinklaveikos koncepcijos kategorijų ir tyrimo prieigų panaudojimą ES programavimo procesų analizei. Antra, siekiama ištirti ES struktūrinės paramos programavimo reglamentavimą, procedūras, procesus. Darbe yra lyginami naujojo finansinio laikotarpio programavimo proceso elementai Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Taip pat darbe siekiama ištirti ES paramos įsisavinimui veiksmų programą Lietuvoje rengiančias institucijas siejančius ryšius, bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo formas, informacijos srautų valdymą, veikėjų dalyvavimo intensyvumą, bei aptarti programų rengimo kokybę. Tyrimo metu siekiama nustatyti interesų atstovavimo pasiskirstymą, dalyvių atskaitomybės ribas ir bendrai kylančias problemas rengiant Veiksmų programą ir Partnerystės sutartį Lietuvoje. Įvykdyti šiems uždaviniams yra naudojama surinktos informacijos, faktų, loginės analizės ir klasifikavimo sintezė, taip pat lyginamasis ir kokybinis tyrimo metodai. Darbe remiamasi monografijomis ir moksliniais straipsniais, analizuojančiais tinklų ir naujojo institucionalizmo teorines prieigas. Taip pat gilinamasi į Lietuvos ir ES teisės aktų, susijusių su veiksmų programomis, reglamentavimą. Šie šaltiniai, Komisijos darbiniai dokumentai, rengiamų dokumentų projektai ir atliktas kokybinis tyrimas suteikia daug naudingos informacijos ir leidžia nustatyti programavimo proceso problemas ir pačios sistemos trūkumus.The current EU Cohesion policy programming process for 2014 - 2020 years financial period is a part of a long implementation process of Cohesion policy in EU. In Lithuania Commission for European Union Structural Funds Support has to submit Partnership contract and draft of Operacional Program till this June. And in July a following documents will be considered by the European Comission. Lithuania will get approximately 44 billion litas allocations from the EU in the next period. Under such circumstances we are looking for an answer to the question how Lithuanian institutions interact with each other or with EU institutions for the preparation of adoption of the Structural Funds support. A key player is the Ministry of Finance and the role of this institution can be decisive in shaping the cohesion policy programing in Lithuania. Are the social, economic, NGO and other partners retaining their positions and their interests are reflected in the programming process? Based on the concepts of networking and inter-institutional relations regularities the aim of his work is to investigate problems of the programming process areas. The aim is to analyze EU Structural Funds programming processes in Lithuania in the perspective of the networking access. First objective for the research is to analyze a new institutionalism theory and networking concepts and categories of research approaches to the EU programming process analysis. Second, examine the EU Structural Funds programming regulations, procedures, processes, and based on the theoretical framework of the programming process to form a pattern. In this paper the new financial period programming experience is compared in Latvia, Poland and Lithuania. Also, an objective is to investigate the absorption of EU assistance programs in the institutions united by relations, cooperation and coordination forms, as well, the main problems analyze of in preparing Operational Programme and the Partnership Agreement in Lithuania. The logical analysis of collected information, facts, classification and synthesis, as well as comparative and qualitative research methods are used in this paper. The paper is based by books and publications, scientific articles analyzed networking and new institutionalism. This paper also delves in Lithuanian and EU legislation relating to the regulations of the operational program data. These sources provide a lot of useful information; they make it possible to determine the programming process, problems and shortcomings of the system.Vytauto Didžiojo universiteta