Lexical and Grammatical Development of Lithuanian Children in an English-Speaking Environment

Disertacija siekta išanalizuoti ketverių–devynerių metų lietuvių vaikų leksikos ir gramatikos raidą anglakalbėje aplinkoje. Tiriamąją medžiagą sudaro 100 dvikalbių (lietuvių–anglų) vaikų lietuvių kalba sukurtų rišliųjų pasakojimų ir 76 tėvų anketos. Duomenys rinkti keturiose lituanistinėse mokyklose Londone. Tyrimas atliktas taikant ir derinant tarpusavyje keletą metodų: rišliojo pasakojimo kūrimo ir sociolingvistinės apklausos metodais rinkta tyrimo medžiagą, ji analizuota taikant rišliojo pasakojimo analizės, klaidų analizės, statistikos metodus. Tyrimo rezultatai parodė: 1. Teigiamos tėvų nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu daro teigiamą poveikį gimtosios lietuvių kalbos įsisavinimui, raidai, išsaugojimui. 2. Vaikų gimtoji lietuvių kalba sėkmingai vystosi dominuojančios anglų kalbos aplinkoje, esant papildomam lituanistiniam ugdymui. 3. Tam tikrų lietuvių kalbos daiktavardžių, veiksmažodžių gramatinių kategorijų vartojimas kelia sunkumų net ir vyresniems (7–9 m.) dvikalbiams vaikams. 4. Anglų kalba daro poveikį lietuvių kalbos leksikos, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės lygmenims, randasi dviejų kalbų sąveikai būdingų kalbos reiškinių (paprastinimo, perkėlimo, kodų kaitos) ypatybių. Tyrimo duomenys naudingi kitakalbėje aplinkoje gyvenantiems tėvams, lituanistinių mokyklų mokytojams, logopedams, įvairių sričių (sociologijos, psichologijos, edukologijos) mokslininkams, tyrinėjantiems kalbos įsisavinimo, raidos kitakalbėje aplinkoje, daugiakalbystės reiškinius, kalbų kontaktų tyrimams. Atsižvelgiant į tyrimo išvadas galima rengti rekomendacijas, metodinius nurodymus ar ugdomąsias lituanistines priemones, padedančias koreguoti vaiko kalbinius įgūdžius.The aim of the dissertation is to determine the lexical and grammatical features of Lithuanian children living in an English-speaking environment. The study has combined several methods: the narrative analysis was applied for processing and analysing linguistic data (narrative of 100 children aged 4-9). The sociolinguistic survey was used for collecting parents’ surveys. The descriptive statistics method was used to establish the statistical relationship between children’s age and linguistic variables. Summing up the results of the research, the following conclusions can be made: 1. Parents’ positive attitudes towards the Lithuanian language have a positive impact on the acquisition, retention of the native Lithuanian language. 2. The native Lithuanian language of children successfully develops in English-speaking environments regardless of age provided that additional Lithuanian-oriented education is also used. 3. The use of certain noun and verb grammatical categories poses difficulties for even older (seven-nine-year-old) bilingual children. 4. The English language has an impact on the Lithuanian language, which leads to linguistic phenomena typical of an interplay between two languages, namely, code switching, language simplification and transfer. The research data could be useful to parents living in a foreign language environment, teachers of Lithuanian schools, speech therapists, scholars who study language acquisition, development in a foreign language environment, multilingualism, language contact. Based on the conclusions of the research, methodological instructions or Lithuanian-oriented education material could be prepared which are aimed at correcting children’s language skills.Humanitarinių mokslų fakultetasVytauto Didžiojo universiteta