Pine growth after non smooth cutting in Noruliai forestry district

Magistro darbe tiriama žėlimo ypatumai grynuose pušynuose po atvejinių kirtimų Norulių girininkijoje. Darbo objektas - Druskininkų miškų urėdijos Norulių girininkijoje 2005 – 2012 metais neplynaisiais (atvejiniais) kirtimais iškirstos brandžių pušynų kirtavietės. Darbo tikslas - ištirti žėlimo ypatumus atvejinių kirtimų pušynų kirtavietėse nederlingose augavietėse. Darbo metodai – tyrimai vykdyti 1 – 6 metų Norulių girininkijos atvejinių kirtimų kirtavietėse, kuriose buvo tolygiai išdėstytos apskaitos aikštelės sąlyginai – vienodais atstumais sklypų įstrižainių kryptimis, siekiant atlikti žėlinių apskaitą ir įvertinti jų kokybę. Kadangi mūsų vertinami žėliniai buvo reti arba vidutinio tankumo - atitinkamai apskaitos aikštelės buvo imamos po 20 m2 arba 10 m2 . Kiekvienoje apskaitos aikštelėje atlikti šie vertinimai: savaiminkų rūšis ir gausa, savaiminukų gyvybingumas, pažeidimai ir galimos priežastys, žolinės dangos agresyvumo laipsnis. Darbo rezultatai – tirtose 57 kirtavietėse vidutinis žėlinių tankis buvo 860 vnt./ha. Išretintose pušynų kirtavietėse Na augavietėje vyrauja reti beržo ir pušies žėliniai, kurių vidutinis tankis buvo 670 vnt./ha. Nb augavietėje vidutinis žėlinių tankis 1050 vnt./ha. Pušies žėlinių tankis didėjant kirtavietės amžiui kinta nežymiai, o beržo tankis – didėja. Žėlimo skatinimui mineralizuojant dirvą plūgu PKL – 70, pušis intensyviau (60 %) želia vagos viršuje Na augavietėje. Papildomas pušies sėjimas Na augavietėje 50 % padidina žėlinių tankį, Nb augavietėje – 3 kartus. Gausesniam pušies žėlimui trukdo žolinė danga bei vegetatyvinis beržo plitimas. Mechaninis priežiūros būdas 13 % sumažina beržų savaiminukų ir 10 kartų padidina pušies žėlinių tankį. Cheminis būdas 60 % sumažina beržų kiekį. Penkių metų senumo kirtavietėse 39 – 42 % žėlinių sudaro negyvybingi savaiminukai. Tarp žuvusių vyrauja 82 – 92 % pušies sėjinukai.The Master’s thesis analyses peculiarities of pure pine forests after occasional deforestation cases in Noruliai forestry district. Object of the thesis – non smooth cutting zones of mature pines appeared after occasional cuttings in Druskininkai forestry region, Noruliai forestry district in the year 2005 – 2012. Aim of the thesis – to analyse growth peculiarities in the zones of occasional pine deforestation zones in the areas of poor soil. Methods used – researches were performed in the occasional deforestation zones, dating the period of 1 – 6 years, in Noruliai forestry district. Each non smooth cutting area was divided into equal distances in diagonal directions while trying to do accounting as well as to evaluate their quality. As our considered growing areas were gappy or of medium density, the sites were chosen of 20 m2 or 10 m2. The following assessments were performed in each of the recording sites: spontaneous type and their abundance, vitality of spontaneous type, the level of aggression while speaking about grass cover. Results of the thesis – the average growth density in the researched 57 cutting zones was 860 unit/ha. In the researched pine cutting zones, Na growing zones, the most common turned to be birches and pines. Their average density was 670 unit/ha. The average growing density in Nb growing zones turned to be 1050 unit/ha. The density of pine sprouts while enlarging cutting zones changes marginally when the time goes by, but the density of birches does increase. Regeneration stimulation while mineralizing the soil by plough PKL – 70, pines more intensively (60%) grow on the top of the furrow in Na growing zone. Additional pine dissemination in Na growing zone increases the density by 50%, in Nb growing zones – 3 times. Vegetative pine spread and the grass cover disturb a better pine growth. Mechanical prevention decreases the density of spontaneous birch in 13% and increases the density of pine in 10%. Chemical way decreases the amount of birch in 60%. The cutting zones of five years are made of 39 – 42% of lifeless spontaneous plants. The majority of them, that is 82 – 92%, are pine seedings.Žemės ūkio akademijaVytauto Didžiojo universiteta